Apžvalga: Franz Kafka „Pilis“
Šią knygą pirmą kartą į rankas paėmiau prieš metus. Nežinau, gal tiesiog buvau tuo metu pernelyg pavargusi po darbo, bet labai sunkiai skaičiau šios knygos pradžią. Tiek daug niūraus ir sunkaus aprašymo… Sakyčiau, man netgi priminė Kristijono Donelaičio veikalo „Metai“ dalį apie rudenį:
Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi žemes biaurias išplėšdams teskina šmotais.
Asociacijų tarp šių kūrinių nedaug, tik ta slogi nuotaika ir niūruma. Nors veiksmas vyksta žiemą. Bet ta žiema kaime atrodo tokia purvina.
Vis dėlto Kafkos kūryba mane seniai domina (gal nuo „Metamorfozės“ - iki šiol vienintelis Kafkos veikalas, kurį buvau skaičiusi ir kuris, atsimenu, labai patiko) ir „Pilį“ perskaityti norėjau. Tarsi buvo iššūkis. Žinau, kad kaip tik ir reikia skaityti tokias knygas, kurias sunku skaityti, su kuriomis turi galynėtis ir kovoti. Kafka man atrodo toks paslaptingas ir neperprantamas. Net ir dabar negaliu pasakyti, ar tikrai visiškai supratau jo knygą. Ir kiek tai pasakė apie patį autorių. Įdomus ir keistas jis. (daugiau…)
Loading ...