Juoda Morka

Įdomioji statistika

Čia beieškodama magistriniam informacijos Statistikos departamento tinklapyje užėjau į skiltį „Įdomioji statistika“. Visai įdomu: populiariausi vardai, pavardės, kūdikiams skiriami vardai ir pan. Pažiūrėkite, gal rasite savo.

Populiariausi gyventojų vardai 2011 m.¹
Metų pradžioje

Labiausiai paplitusios gyventojų pavardės 2011 m.¹
Metų pradžioje

Populiariausi kūdikių vardai 2010 m.¹

 Keista tai, kad visada maniau, jog mano pavardė taip pat viena iš populiariųjų. Tikrai daug kur tenka matyti. Nors galbūt tiesiog labiau atkreipiu į ją dėmesį…

Bet jau vardas tikrai turėjo būti populiariųjų sąraše! Net kalbos negali būti. Kur tik pasisuki, vien visokios Ritos… Amžiais painiava, į kurią kreipiamasi ir t. t. Keista. Negi tik aš taip dažnai gyvenime susiduriu su Ritomis?

Kaip kultūristai vemia

Atvežė kultūūūristą operuoti. Viskas praėjo sklandžiai, išėmė tą apendiksą.

Po ilgo ir nuobodaus žadinimo.

-Vemsi?

-Mhm…

Sunerimau. Viskas aplinkui tuoj gali būti apvemta.

-Tikrai?

-Taip… – įnirtingai linksi galva.

Paduodu bliūūūdą.

Pakelia galvą, pasuka bliūūūdo link ir… „Ptfiu“. Vos ne vos išteka seilytė.

Ir taip du kartus.

Štai kaip vemia tikri kultūūūristai.

Radiniai saldainių dėžutėje

Kad ir kaip Rita nenori, kad diskredituotumėm save visuomenės akyse… Papasakosiu.

Užsinorėjau griliažinio saldainio. Pasiėmiau. Kadangi visai neseniai perskaičiau straipsnį apie saldainiuose iš Maximos rastas kirmėles, iš smalsumo įdėmiai apžiūrėjau – pamačiau kažkokius taškelius, lyg ir kiaušinėlius. Žvilgtelėjau į dėžutę. Ir štai ką radau:

Temačiau vieną kirminą, apie 1cm (mobilus visai nesufokusavo). Giliau knaisiotis ir ieškoti kirminų kažkaip nebuvo noro. Užsiveisė, matyt, nuo riešutų apačioje (aplink juos didžiausia koncentracija), apie kuriuos užmiršom. Arba iš kokio nors saldainio išlindo, ir rado šią puikią vietelę.

Heh. O šią saldainių dežutę buvome pastatę ant stalo svečiams. Ir jie, kaip ir mes, valgė saldainių. Ką gi. Maistingiau – daugiau baltymų.

Kad ir kaip nekaltai ir švariai iš išorės atrodo dėžutė, patarčiau retkarčiais išvalyti ir išmesti senus saldainius / riešutus.  Gal net padarykite tai dabar.

Apsilankymas Šilalėje

Pasivaikščiojome ant ežero. Ėjome tik išvaikščiotais takeliais. Bailiai mes.

(daugiau…)

Tie prakeikti spam’eriai…

…su savo prakeiktais spaminimo botais. Patenkinti naudojasi proxy’iu ir patenkinti bando parašyti šimtus komentarų kas kartą pasikeisdami ip. Kodėl bando? Nes wp-spamfree juos sulaiko. Phew. Ir Statpress tada rodo klaidingus duomenis: užėjęs sekundei apsidžiaugi – virš 200 apsilankymų! OHO! Bet, nuodugniau panagrinėjus, tenka nusivilti. Viskas ne taip gerai, kaip atrodo.

Kažkaip keistai jie spamina – antplūdžiais. Kartą per mėnesį. Ir slepiasi už IE6.

Kaip manote, galbūt jį užblokuoti? Sena naršyklė, blogai atvaizduoja puslapius… Bet kita vertus, galbūt prarastumėm kelis tuos vertingus žmogelius, kurie vis dar ja naudojasi.

Beje, kiek iš jūsų esate už kokio proxy ir dėl to jums kada nors nepavyko parašyti komentaro (jei iš viso bandėte)? Net vienas žmogus atsirado, kuris nukentėjo dėl draudimo komentuoti, jei esama už proxy’io.

Ir noriu pasidalinti Tycho (ambient, idm, chillout, downtempo). Galbūt patiks. Griebkite (.flac):

Sunrise Projector

Dictaphone Lament.flac

Pbs / Kae

Send and Receive (feat. Jianda)

Cloud Generator

Garsių asmenų gatvių pavadinimai

Argi nekeista, kad kasdien praeiname pro tam tikrus dalykus ir net nesusimąstome, ką jie reiškia? Po trijų metų susidomėjau gatvių ir stotelių pavadinimais, kuriuos matau kasdien. Tai žmonių vardai ir pavardės. Suprantu, kad tai mano istorinio ir literatūrinio konteksto stoka, tačiau smalsumas yra geras dalykas, vedantis pirmyn. Štai tik keletas nusipelniusių žmonių, kurių vardus girdėjau ir mačiau kone kasdien, bet ne kažką galėjau apie juos pasakyti:

Jurgis Baltrušaitis (1873 – 1944 m.) – poetas simbolistas, pradėjęs savo kūrybinį kelią rašydamas rusų kalba. Jį galima laikyti tremtiniu rašytoju lietuvių literatūroje. (daugiau…)

Oskaras Koršunovas

Ilgai galvojau, ką rašyti apie Oskarą Koršunovą. Vis dėlto jis – neeilinė asmenybė, tituluojama vienu geriausių teatro režisierių Lietuvoje, nors šiemet ir nebuvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Ketinau pateikti Oskaro Koršunovo dosjė, tačiau ją lengvai galima paskaityti OKT tinklapyje, be to, turbūt daugeliui ji nėra įdomi ir aktuali. Taigi tiesiog pasidalinsiu su jumis savo nuomone, kadangi šiandien pagaliau pagavau save tam tinkamoje ekspresijoje (atsiprašau lietuvių kalbos mylėtojų ir puoselėtojų).

Negaliu pasigirti, kad esu mačiusi daug šio režisieriaus spektaklių. Anksčiau jų vengiau dėl tam tikro įsitikinimo, kad OKT nėra mano tipo teatras.  Kol kas O. Koršunovo kūrybą galiu vertinti remdamasi spektakliais „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“, „Meistras ir Margarita“ bei „Vaidinant auką“. (daugiau…)

Apie teatrą ir V. Masalskį

Vis ruošiuosi parašyti post’ą apie Oskarą Koršunovą, skaitau įvairius straipsnius bei renku medžiagą, todėl jau kuris laikas gyvenu su mintimis apie teatrą. Šiandien aptikau LRT puslapyje interviu su Valentinu Masalskiu. Šį žmogų pradėjau labai vertinti ir gerbti po apsilankymo jo spektaklyje „Nuolankioji“. Tai vienas geriausių spektaklių, kokį esu mačiusi. V. Masalskio įkūnytas personažas mane taip sujaudino ir sukrėtė, kad aš tomis emocijomis gyvenau dar porą mėnesių.  Toks, mano manymu, ir turi būti tikras spektaklis, tikras teatras.

(daugiau…)

Svaras: „Pavargau netikėti žmonėmis“

Perskaičiau interviu su hiphopo grupės „G&G sindikatas“ nariu Svaru (Gabrielius Liaudenskas). Seniai manau, kad šis žmogus nekvailas ir ne tuštybės mugės atstovas. Straipsnis dar kartą patvirtino, kad jo nuomonė, mintys, vertybės yra artimos manosioms. Džiugu, kad Svaras viešai reiškia savo nuomonę, ir tikiuosi, dėl turimo autoriteto jo žodžiai pasieks daugelį žmonių. Noriu pasidalinti su jumis keletu ištraukų, kurios man labiausiai užstrigo:

Psichologija turbūt yra pagrindinis dalykas. Kol žmogui viskas gyvenime sekasi, jis nenori matyti, nenori girdėti ir nenori žinoti, kad kažkur egzistuoja negražūs ir negeri reiškiniai. Tai tam tikras „penkto puslapio“ sindromas. Lietuviai labai mėgsta „penktą puslapį“: svetimos mirtys, svetimas smurtas, svetimos nelaimės – visa tai kažkaip masina žmones. Bet kai tai paliečia juos, ir ypač kai apie juos būna parašoma „penktame puslapyje“, tuomet jie iškart praregi ir supranta. <…> Jeigu ir yra žmonių, kurių negalima pakeisti, tai jų yra mažuma. Manau, kad didžiąją dalį žmonių galima pakeisti. Net ir tuos, kurie yra nuėję visiškais klystkeliais. Bet paslaptis yra labai paprasta: reikia, kad jis pats norėtų pokyčių. Kol to norės tik aplinkiniai – rezultatų nebus.

Dažnai aukoju prašantiems išmaldos. Kad ir kiek savęs klausiau, kodėl aš tai darau, kad ir kiek mane kvailino pažįstami ir draugai, niekada negalėjau nei jiems pritarti, nei sau atsakyti, kodėl taip elgiuosi. Nežinau. Tiesiog nenutuokiu apie to žmogaus gyvenimą. Galbūt jis yra apgavikas. Galbūt. Dalis jų tikriausiai tokie ir yra. Bet vienas iš dalykų, kuriais gyvenime tikiu, yra tai, kad viskas grįžta atgal. Jei tas žmogus apgauna mane, jis visų pirma apgauna save. Nenuskursiu nuo tų 50 centų ar lito. Nenoriu visuose žmonėse matyti blogio.

Sutinku begalę gerų, šviesių ir kūrybingų žmonių. Matau labai daug to, kas prieštarauja žiniasklaidos teigiamai tiesai. Beje, daug šviesių, kuriančių žmonių pažįstu ne blizgančiame, o šiame marginaliniame, tamsiame ir nepripažintame mieste. Tokie žmonės neturi nieko bendra su tuštybe, prabanga ir panašiais dalykais. Jie nepasidavę blizgesiui, jų sielos nėra tuščios, tai tiesiog dvasingi ir šviesūs žmonės, jų iš tiesų yra daug.

Gal esu senamadiškas, bet manau, kad žmogui formuojantis knygos vaidina didžiulį vaidmenį. Skaitant jas plečiasi žodynas, keičiasi mąstymas, lavinama fantazija, kalbėjimo maniera. Taip pat manau, kad knygų nepakeis kompiuteriniai jų variantai. Tai ne tas pats. Knygą reikia liesti, ją reikia čiupinėti, dėti ant stalelio miegamajame, kiekvieną dieną atsiversti ir ieškoti to puslapio, kuriame vakar baigei skaityti, kartu perskaitant tam tikras vietas iš naujo.

Jei susidomėjote, visą interviu galite rasti Bernardinuose.