Kalėdų belaukiant
Nusprendėme su Egle šiemet pasipuošti savo kuklų kambarėlį. Idėja kilo, kai darbe buvo organizuojamas angelų darymo vakaras. Deja, sudalyvauti man jame neteko, bet kaip daryti tuos angeliukus, susižinojau. (daugiau…)
Tie prakeikti spam’eriai…
…su savo prakeiktais spaminimo botais. Patenkinti naudojasi proxy’iu ir patenkinti bando parašyti šimtus komentarų kas kartą pasikeisdami ip. Kodėl bando? Nes wp-spamfree juos sulaiko. Phew. Ir Statpress tada rodo klaidingus duomenis: užėjęs sekundei apsidžiaugi – virš 200 apsilankymų! OHO! Bet, nuodugniau panagrinėjus, tenka nusivilti. Viskas ne taip gerai, kaip atrodo.
Kažkaip keistai jie spamina – antplūdžiais. Kartą per mėnesį. Ir slepiasi už IE6.
Kaip manote, galbūt jį užblokuoti? Sena naršyklė, blogai atvaizduoja puslapius… Bet kita vertus, galbūt prarastumėm kelis tuos vertingus žmogelius, kurie vis dar ja naudojasi.
Beje, kiek iš jūsų esate už kokio proxy ir dėl to jums kada nors nepavyko parašyti komentaro (jei iš viso bandėte)? Net vienas žmogus atsirado, kuris nukentėjo dėl draudimo komentuoti, jei esama už proxy’io.
Ir noriu pasidalinti Tycho (ambient, idm, chillout, downtempo). Galbūt patiks. Griebkite (.flac):
Send and Receive (feat. Jianda)
Ar reikalinga Lapkričio 1-oji?
Iš tikrųjų mano klausimas turėtų skambėti taip: ar reikalinga Lapkričio 2-oji? Bet dažnas iš mūsų painioja arba neatskiria šių dviejų datų. Lapkričio 1-oji yra Visų Šventųjų diena. Šią dieną reikia melstis, eiti į bažnyčią ir garbinti Šventuosius. Lapkričio antroji – Vėlinės (mirusiųjų diena). Būtent šią dieną reikia eiti į kapines ir lankyti mirusius artimuosius.
Suprantu šių metų situaciją, kai Mirusiųjų diena yra pirmadienis, kada visi turi dirbti / mokytis ir neturės galimybės aplankyti toliau esančių kapų. Tačiau bendru atveju žmonės yra įsisąmoninę, kad kapus reikia būtinai aplankyti Lapkričio pirmąją. (daugiau…)
Šiąnakt sukame laikrodžius!
Taigi atėjo paskutinis spalio sekmadienis ir vėl suksime laikrodžius valanda atgal. Grįžtame prie žiemos laiko, tad galėsime ilgiau pamiegoti.
Oficialiai laikrodžiai turi būti sukami 3 val. nakties iš šeštadienio į sekmadienį. Tad nepamirškite tai padaryti prieš miegą arba atsikėlę ryte, kad kur nors nepavėluotumėte!
Neseniai diskutavome su kolege apie laikrodžio sukimą. (daugiau…)
Ar mes – materialistų tauta?
Toks natūralus klausimas iškilo šiandien perskaičius straipsnį LRT tinklapyje. Šiame straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad kone trečdalis respondentų labiausiai trokšta gero gyvenimo (suprask, finansiškai gero). Suprantu, kad procentas nėra labai didelis, tačiau tokia situacija vis dėlto verčia susimąstyti. Visgi materialinę gerovę pasirinko daugiausiai respondentų.
Sakysite, tokį atsakymą pasirinko daugiau jauni žmonės (jaunystė – kvailystė?). Galbūt. Bet kur tas jaunimo idealizmas? Ar tikrai jauniems žmonėms labiausiai turi rūpėti pinigai, nuosavas verslas, namas, geras automobilis? Ar tai troškimas turėti kažką savo? Būti finansiškai nepriklausomu? Bandyti pasauliui įrodyti savo vertę?
Bet… (daugiau…)
Rugsėjo 1-oji
Kaip greitai prabėgo vasara, kuria taip ir nespėjau tinkamai pasidžiaugti. Šios dienos rytas visais įmanomais būdais šaukte šaukė, kad atėjo pirmoji rudens diena. Žinoma, raudonuojantys šermukšniai ir į bendrabutį plūstantys studentai jau anksčiau priminė apie vasaros pabaigą. Kaip visada, nostalgiška yra tai, kas praėję.
Ir nors šiandien automobilių bei žmonių spūstys padidėjo, į nostalgišką būseną mane nugramzdino moksleiviai, skubantys rugsėjo pirmąją su gėlėmis į mokyklą. (daugiau…)
Muzikos grupių ar jų albumų aprašymas yra tikras menas!
Ir man reikia taip išmokti nusakyti muziką. Ne vien tik žodžiais „patiko, nepatiko, ne mano skonio“. Štai neseniai atrastos grupės Xploding Plastix aprašymas:
Xploding Plastix has a very organic sound; throwing saccharine analogue melodies to foreground the acoustic quality; imposing a distinctive live feel. A certain raw edge. An oeuvre of an ear-opener: Zipping and unzipping the beat, a beat-science out-of the ordinary. Emphasizing the flowing warmth and organity of the rhythms. Triggering flailing, skittering, skipping and spinning breaks, makes this pure nightvision!
Xploding Plastix has a sound like irradiated neon washes; shimmering and pulseglowing accordingly disproportional to the flashy stuttering redligths, like cancerous cocktails; splintering with deranged delight. The cinematic, dirty filmnoir feel is mercilessly exploited. Xploding Plastix is the epicure of a gorgeous, jagged, murderous pulse.
Xploding Plastix has a sound outrageously present; rumbling oblique exclamations and punctuating vibes suggests musicians whose absolute confidence in their work frees them to kid ‘n play: go totally trickster in their soaring urban conundrum. Here’s abrasive bassy beatblasts, motor rhythm and lock grooves that whirr and writhe across the tracks. Xploding plastix has already become the poster child for present day electronic music; the model for what ‘being taken seriously’ has come to mean. Maneuvering steady in styles, like a genre-bending assemblage, with animated fluctuations successfully integrated. Frantic exuberant accretion of brittle, bustling rhythms and melodies introducing an urgent funk punch; a flickering sensuousness and enveloping rhythmic pulse.
O gale autorius prideda šiuos žodžius:
Or something.
Tas sarkazmas…
Įdomu, ar to yra mokama ar tik išmokstama pačiam.
Jeigu norite išbandyti kelis šios grupės kūrinius, keliaukite čia. Žanras: Acid jazz, Electrofunk, Big beat.
Apie teatrą ir V. Masalskį
Vis ruošiuosi parašyti post’ą apie Oskarą Koršunovą, skaitau įvairius straipsnius bei renku medžiagą, todėl jau kuris laikas gyvenu su mintimis apie teatrą. Šiandien aptikau LRT puslapyje interviu su Valentinu Masalskiu. Šį žmogų pradėjau labai vertinti ir gerbti po apsilankymo jo spektaklyje „Nuolankioji“. Tai vienas geriausių spektaklių, kokį esu mačiusi. V. Masalskio įkūnytas personažas mane taip sujaudino ir sukrėtė, kad aš tomis emocijomis gyvenau dar porą mėnesių. Toks, mano manymu, ir turi būti tikras spektaklis, tikras teatras.
Niekšai
Vilniaus miesto viešojo transporto vairuotojai – įžūlūs niekšai.
Kodėl?
Todėl, kad nesustoja stotelėje. Net tada, kai į stotelę bėga du žmonės. Todėl, kad pristabdo, bet staiga nuvažiuoja. Todėl, kad važiuoja keliomis minutėmis per anksti.
48-tas autobusas buvo priešpaskutinis maršrutas trečiadienio vakarą. Daugiau niekas nebevažiavo. O turėjo – 10-tasis autobusas. Bet jis taip ir nepasirodė. Arba klaida stotelės tvarkaraštyje, arba atvažiavo pusvalandžiu anksčiau, arba nusprendė iš viso nebevažiuoti. Niekas nebenustebins.
Teko kelis kilometrus vidurnaktį kėblinti namo.
O dar pakėlė kainas už viešąjį transportą. Apiplėšimas. Už ką mokėti tokius pinigus? Vėluojančius autobusus? Nemandagius ir apgavikus kontrolierius bei idiotus vairuotojus? Purvinas ir smirdančias sėdynes bei ant jų sėdinčias tokias pat valkatas? Supuvusius agurkus ir pomidorus, besivoliojančius po sėdynėmis (taip, net tai mačiau)? Už autobusus, važiuojančius ta pačia kryptimi vienos minutės intervalu ir valandos laukimo iki kitų – absurdišką ir neoptimizuotą tvarkaraštį?
Gal meskim tą transportą ir važinėkime dviračiais ar automobiliais? Gamtai tai nepatiks, bet užtat bus patogiau.
Laimei turėjau ausines ir galėjau klausytis Naked Scientists podcast’o.
Reikia dviračio.
Apmaudu.
Bet tik šiek tiek. Praeitais metais surinkau 83%, o šį kartą – 77%. Biologijos VBE.
Nei tais, nei anais metais per daug nesiruošiau. Tikrai nepakankamai įdėjau pastangų. Bet tai tik paguoda sau. Koją visada man pakišdavo tinginystė.
Galbūt pasąmonėje nenoriu aš į tą mediciną. Per daug sunkus darbas. Visas gyvenimas toks būtų. Bet ir šį kartą tik paguodžiu save. Tinginystę vadinu savo pasąmone.
Nežinau. Įdomu, ar kur į kokį universitetą įstosiu į valstybės finansuojamas studijas. Nes pinigų už studijas mokėti nėra. Tuo labiau už medicinos studijas.
Galbūt grįžti į KK. Bet ta Biomedicininė diagnostika visiškai neįdomi. Neįdomios paskaitos. Nepatinka dėstymo būdas. Nuobodu. Bjaurus bendrabutis. Metus prasedėjau. Beveik nesimokiau. Vidurkis toks, kad nereikia mokėti už mokslą. Bet nesugebėčiau dirbti tokio darbo – būti laborantu. Per daug monotoniškas, per mažas naudojimasis smegenimis. Ir per daug chemijos. Pfe.
Vis dar galvoju apie studijavimą Anglijoje. Tačiau ten mokslas mokamas. Bet geros paskolų sąlygos (atrodo). Bet reikia laikyti IELTS už 500 lt. Bet tai pravers. Bet mažai šansų, kad priims į medicinos studijas. Bet gali priimti kitur. Bet nežinau, ar verta. Galbūt studijos būtų kokybiškesnes. Bet jei įstosiu čia į kokias nemokamas studijas, ar bandyti ten? Ar likti? Ar man čia patiks? Ar vis tiek bandyti ten? Nežinau! Chaosas. Nežinau nuo ko pradėti.
Brangu. Velniškai viskas brangu ir sunkiai prieinama. O juk tereikia pinigų ir nereikėtų jaudintis nei dėl mokslo, nei dėl būsto, nei dėl ateities. Juk pinigai viską gali. Net suteikti tau ateitį.
Velniop juos.
Draugo (kuris šįmet laikė visus jam reikalingus) egzaminų rezultatai prasti. Nusiminęs. Supykęs. Šiandien reikės palaikyti.
TĖVAI! Jeigu norite siųsti savo vaiką į tokią mokyklą, kurioje moko kitokia nei valstybine kalba, žinokite, kad jis gali susiknisti per VBE. Ir bus nusiminęs ir liūdnas kaip Ed’as.
O dabar… pasiklausykim UNKLE – End Titles… Stories For Film. Cut me loose.
Loading ...