Rudens haiku
Nuostabus vakaras. Vaikščiojau viskuo gėrėdamasi. Ir kartu jaučiausi labai vieniša. Pagalvojau, jog ruduo yra toks metas, kai labiausiai pajunti vienatvės kvėpavimą į nugarą. Nenuostabu, kad šiuo metu padaugėja depresijos atvejų. O juk medžių lapai tokie gražūs…
Nors haiku pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo pasaulyje ir tampa „garo skonio mada“, šį žanrą mėgstu jau kelerius metus. Lakoniškumo ir minties simbiozė. Tai tikrai galėjo atsirasti tik Rytų šalyse.
Šiam vakarui siūlau keletą haiku apie rudenį. Sėdėkite šiltai su puodeliu arbatos ir mėgaukitės kiekvienu žodžiu. Jų nereikia daug. (daugiau…)
Tradicinio japonų meno paroda
Šeštadienį su Jurijumi aplankėme Vilniaus paveikslų galeriją, kur buvo eksponuojama kimono, išpieštų kriauklių geldelių ir tradicinio japonų meno paroda. Labiausiai domino pamatyti įspūdingų raštų kimono bei išpieštas geldeles. Apskritai seniai jau planavome apsilankyti Vilniaus paveikslų galerijoje – tad atsirado puiki proga. (daugiau…)
Perskaitytų knygų knygynas
Kai aplink visi tik ir kalba apie sunkmetį, knygos dažnai lieka pirkinių sąrašo pabaigoje. Nors skaityti mėgstu, pati sau dažnai neleidžiu knygoms skirti daugiau nei 20 Lt per mėnesį. Tad galbūt perskaitytų knygų knygynai tampa vis aktualesni daugeliui iš mūsų. Apie juos girdėjau jau ne kartą, turiu poros adresus, tačiau vis nenueinu – tai darbo laikas nepatogus, tai dar kažkas.
Neseniai atradau elektroninį perskaitytų knygų knygyną sena.lt. Mintis visai nebloga: sukurti erdvę, kurioje gali susitikti norintys atsikratyti perskaitytos knygos ir norintys įsigyti knygą pigiau. Kiek žiūrėjau, yra tikrai dėmesio vertų kūrinių už padorią kainą. Platus žanrų spektras. Esmė beveik nesiskiria nuo įprastų elektroninių knygynų. Galbūt vienas nedidelis kėblumas: turi pats susikontaktuoti su pardavėju ir susitarti dėl knygos perdavimo / perėmimo. Tai reiškia, kad turbūt turėsi pats vykti į tam tikrą vietą. Vėl laiko sąnaudos, šaltis…
O visa kita tiesiog puiku! Raginu pasinaudoti šia svetaine tiek tuos, kurie turi nebereikalingų knygų, tiek tuos, kurie nori ką nors nusipirkti. Taupykime popierių – medžius ir pinigus.
Apžvalga: Skafandras ir drugelis
Tie, kas matė tokio paties pavadinimo filmą, iškart supras, apie ką kalba. Prieš gerus metus su Justinu Beinoriumi pažiūrėjome Skalvijoje šį filmą. Tikrai puikus filmas, palikęs stiprų įspūdį. Todėl pradėjau ieškoti knygos, pagal kurią pastatytas matytas filmas. Arčiausiai savo tikslo buvau Prahoje, deja, mano viešnagė buvo per trumpa, jog būtų galima sulaukti užsakymo… Taigi pamačiusi, kad Lietuvos knygynuose pasirodė lietuviškas leidimas, suskubau nusipirkti.
Turėjau tikrai daug vilčių žinodama tą taisyklę, kad knygos būna geresnės nei filmai. Pirmasis akibrokštas – kokia netikėtai nedidelė apimtis (139 psl.)! Bet kai pagalvoji, tai tikrai daug žmogui, kuris diktuoja visą tekstą po raidę mirksėdamas viena akimi. (daugiau…)
NDG
Daug girdėjom ir skaitėm apie neseniai duris atvėrusią Nacionalinę dailės galeriją (NDG). Pastatas gerokai atnaujintas bei akį traukiantis. Taigi ir mudu su Jurijumi vakar ten apsilankėme. Galbūt apsilankymas būtų dar nusikėlęs kuriam nors laikui, tačiau skubėjau, kadangi tik iki rugpjūčio 23 dienos eksponuojama paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“. O aš labai norėjau pamatyti orginalių Čiurlionio darbų, kadangi manau, kad Čiurlionis yra iškiliausias Lietuvos menininkas. Kaip pati NDG vadovė teigė:
Pirmiausia, kaip jau minėjau, NDG, planuodama savo atidarymą, siekė bendradarbiauti ir su VEKS ir su Lietuvos Tūkstantmečio programa, tad grupė žmonių, kurie rengė paraišką diskutavo, kokia figūra galėtų tapti tokia centrine, jungianti, ryškiausiai reprezentuojanti Lietuvą, sujungianti visas tas kultūrines tendencijas savyje. Ir tokia figūra buvo rasta – tai buvo Čiurlionis, ir jo paroda buvo įprojektuota į pačią paraišką.
Apsilankymas nenuvylė. (daugiau…)
Oskaras Koršunovas
Ilgai galvojau, ką rašyti apie Oskarą Koršunovą. Vis dėlto jis – neeilinė asmenybė, tituluojama vienu geriausių teatro režisierių Lietuvoje, nors šiemet ir nebuvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Ketinau pateikti Oskaro Koršunovo dosjė, tačiau ją lengvai galima paskaityti OKT tinklapyje, be to, turbūt daugeliui ji nėra įdomi ir aktuali. Taigi tiesiog pasidalinsiu su jumis savo nuomone, kadangi šiandien pagaliau pagavau save tam tinkamoje ekspresijoje (atsiprašau lietuvių kalbos mylėtojų ir puoselėtojų).
Negaliu pasigirti, kad esu mačiusi daug šio režisieriaus spektaklių. Anksčiau jų vengiau dėl tam tikro įsitikinimo, kad OKT nėra mano tipo teatras. Kol kas O. Koršunovo kūrybą galiu vertinti remdamasi spektakliais „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“, „Meistras ir Margarita“ bei „Vaidinant auką“. (daugiau…)
Europos parkas
Savaitgalį su Jurijumi nusprendėme dviračiais vykti į Europos parką. Avantiūra gana nemaža, kadangi mudu jau senokai ant dviračio sėdėjome. O Europos parko tinklapyje skelbiama, kad nuo miesto centro iki parko 19 km. Bet kas mums, jauniems, tie 19 km! (Jurijus: Taip, dar pridėkime apie dešimt kilometrų pasivažinėjimo per Vilnių prieš kelionę.) Taigi pasiėmėm dviračius ir gana ankstų šeštadienio rytą išvažiavome. Kelias buvo gana neblogas: kone pusę atstumo važiavome dviračių takais ir miškais – gražu ir malonu (kitą pusę atstumo turėjome arba važiuoti pavojingu automobilių keliu, arba tempti dviračius siauru šaligatviu – štai toks draugiškas dviračiams kelias iš Vilniaus centro į Europos parką). Trukome 2,5 val. nuvykti iki kelionės tikslo. Buvome šiek tiek (labai) pavargę, išsekę dėl karščio ir alkani. Kiek pailsėjom (užkandom!) ir leidomės apžiūrėti parko.
Apie teatrą ir V. Masalskį
Vis ruošiuosi parašyti post’ą apie Oskarą Koršunovą, skaitau įvairius straipsnius bei renku medžiagą, todėl jau kuris laikas gyvenu su mintimis apie teatrą. Šiandien aptikau LRT puslapyje interviu su Valentinu Masalskiu. Šį žmogų pradėjau labai vertinti ir gerbti po apsilankymo jo spektaklyje „Nuolankioji“. Tai vienas geriausių spektaklių, kokį esu mačiusi. V. Masalskio įkūnytas personažas mane taip sujaudino ir sukrėtė, kad aš tomis emocijomis gyvenau dar porą mėnesių. Toks, mano manymu, ir turi būti tikras spektaklis, tikras teatras.
Baigėsi Dainų šventė
Užvakar užbaigėme Dainų šventės renginių maratoną. Moksleiviai išvažiavo, tad miestas vėl grįžo į savo vėžias. O buvo smagu autobusuose stebėti į sostinę atvykusius jaunuolius, pilnus įspūdžių! Apskritai miestas buvo toks pilnas žmonių ir gyvas.
Norėčiau pakomentuoti ir pasidalinti savo įspūdžiais apie šią šventę. Iš tikrųjų daug komentuoti negaliu, nes pati buvau tik šventės atidarymo koncerte, šokių vakare bei uždarymo koncerte.
Apžvalga. Klajoklė Gojos dvasia
Savo pirmajai apžvalgai pasirinkau J. C. Arce romaną „Klajoklė Gojos dvasia” (isp. El aire de un fantasma; ang. A Ghost‘s Air) dėl keleto priežasčių:
- knyga yra gana lengvo turinio;
- tai paskutinė mano perskaityta grožinės literatūros knyga.
Turiu perspėti, kad mano apžvalgos bus visiškai subjektyvios ir vengsiu interpretacijų – tiesiog išreikšiu savo, kaip skaitytojos, nuomonę.
Loading ...