Radiniai saldainių dėžutėje
Kad ir kaip Rita nenori, kad diskredituotumėm save visuomenės akyse… Papasakosiu.
Užsinorėjau griliažinio saldainio. Pasiėmiau. Kadangi visai neseniai perskaičiau straipsnį apie saldainiuose iš Maximos rastas kirmėles, iš smalsumo įdėmiai apžiūrėjau – pamačiau kažkokius taškelius, lyg ir kiaušinėlius. Žvilgtelėjau į dėžutę. Ir štai ką radau:
Temačiau vieną kirminą, apie 1cm (mobilus visai nesufokusavo). Giliau knaisiotis ir ieškoti kirminų kažkaip nebuvo noro. Užsiveisė, matyt, nuo riešutų apačioje (aplink juos didžiausia koncentracija), apie kuriuos užmiršom. Arba iš kokio nors saldainio išlindo, ir rado šią puikią vietelę.
Heh. O šią saldainių dežutę buvome pastatę ant stalo svečiams. Ir jie, kaip ir mes, valgė saldainių. Ką gi. Maistingiau – daugiau baltymų.
Kad ir kaip nekaltai ir švariai iš išorės atrodo dėžutė, patarčiau retkarčiais išvalyti ir išmesti senus saldainius / riešutus. Gal net padarykite tai dabar.
Išbandom IntenseDebate ir Disqus
Įkalbinėjo mane Eugenijus, įkalbinėjo, ir pagaliau įkalbėjo.
Iš pradžių bijojau, kad įskiepis negražiai įsilies į foną, bus koks baltas. Bet veltui – prisitaikė kaip chameleonas.
Ir kol kas viskas veikia be priekaištų.
Vienas minusas: puslapis galbūt keliomis sekundėmis ar jos dalimis lėčiau užsikraus.
Įjungiau kuo daugiau įmanomų funkcijų (žinau, kaip mažas vaikas, suradęs naują žaislą), prisijungimo galimybių. Po kurio laiko gal kai kas dings.
Atnaujinimas: Kažkokie užsieniečiai vertė Disqus. Tikrai ne lietuviai. „Log off“ išversta kaip „slėptis“. Nipatinka.
KA-CHING!
Šiandien tinklaraščiui suėjo lygiai vieneri metai.
Ir šis įrašas yra šimtasis.
Kaip mes viską puikiai apskaičiavom, ar ne? Eh? EH?!
Ir nejau tai yra taip svarbu? Metų, dienų, įrašų skaičiavimas. Gal tiesiog išsigąstumėme pamatę didelį skaičių? Įsivaizduokite, gyvenate sau ramiai, nešvenčiate gimtadienių, neįsivaizduojate, kiek jums metų. Ir netikėtai, prisėdę, paskaičiuojate, kad jums jau 50! 60! 100!!! AAAAA!!! Skaičiuojant yra sumažinamas smūgis? Kiekvienais metais priprantat prie n+1, ir kiti n+2 jums jau lengviau ateina. Ir gyvenimo pabaigoje nėra tokio šoko pasiekus gyvenimo pabaigą (dabar psichologai prieštaraus, kad kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip išsigąstų mirties, skaičiuotų jis metus ar ne).
Nieko neskaičiuojant yra linksmiau. Nereikia planuoti, ką darysite po dešimt metų, po dvidešimties. Tiesiog gyvenate šia diena. Ja mėgaujatės. Ir ne galvojate, ką jūs veiksite būdami penkiasdešimties, ar esate susitaupę pakankamai pinigų ir turtų tiems laikams, kai šlapinsitės pro kateterį į maišelį gulėdami lovoje. Ir kad jau senstant, praėjo jaunystė, ir ant jūsų sprando sėdi keliasdešimtinis skaičius. Tik ir lenda į galvą pašalinės mintys (iš pašalinių asmenų) – „man jau dvidešimt, o aš dar gyvenu pas tėvus“, „man jau trisdešimt, o aš dar dirbu nereikšmingą darbą“, „man jau keturiasdešimt, o aš dar neturiu vaikų“, „man jau penkiasdešimt, o aš dar neapkeliavau aplink pasaulį“ ir t.t.
Esame verčiami galvoti apie tai. Esame verčiami bijoti, kaupti pinigus, pirkti daiktus, produkuoti savo genų kopijas. Tau jau penkiolika ir tu dar neturi kaupiamosios sąskaitos banke savo pensijai?! Ar tu pamišai?!
Žinoma, viena iš priežasčių, kodėl žmonija dabar taip išplitusi, yra galvojimas apie ateitį. Juk buvo naudinga nudobti mamutą ir skanauti jį visą mėnesį. Bet šiuo metu mes galvojame tik apie save. Kaip gyvensime senatvėje, ar turėsim pinigų, ar turėsim ką palikti vaikams. Egoistai. Visai užmirštame apie tai, kad po keliasdešimties metų po tokio žvėriško vartojimo ir teršimo mes net galime nebeturėti kur gyventi ir busim išnaikinę devynias galybes organizmų. Tada mūsų pensijos fondai bus beverčiai. Pinigai bus beverčiai. Visas mūsų turtas yra iš tikrųjų bevertis. Mes teesame akimirka visatos gyvenime. Bet nenusivilkime! Gyvybė vis tiek išliks. Jeigu ne mes, jeigu ne katės, išsiauginusios nykščius, bet kokios nors bakterijos, mintančios metanu kur nors žemės plutoje. Ir po keleto milijardų metų turėsime kokius driežus, atsparius karščiui, kvėpuojančius anglies dioksidu, mintančius plastikais. Gal jie dar spės išrasti būdą, kaip persikelti ant kitos planetos.
Nors kokias aš čia nesąmones kalbu. Grįžkime prie kiurksojimo prie judančius paveikslėlius rodančios dėžės, eikime prisipirkti įvairių dalykėlių, svajokime apie rožinį pasaulį, kur visi aplinkui jus šokinėja ir jus myli. Nieko neveikime. Nieko negalvokime. Tik eikime nutiestu keliu. Į tamsų sąmonės nebuvimą. Į tuštybę. Į neegzistavimą.
Tie prakeikti spam’eriai…
…su savo prakeiktais spaminimo botais. Patenkinti naudojasi proxy’iu ir patenkinti bando parašyti šimtus komentarų kas kartą pasikeisdami ip. Kodėl bando? Nes wp-spamfree juos sulaiko. Phew. Ir Statpress tada rodo klaidingus duomenis: užėjęs sekundei apsidžiaugi – virš 200 apsilankymų! OHO! Bet, nuodugniau panagrinėjus, tenka nusivilti. Viskas ne taip gerai, kaip atrodo.
Kažkaip keistai jie spamina – antplūdžiais. Kartą per mėnesį. Ir slepiasi už IE6.
Kaip manote, galbūt jį užblokuoti? Sena naršyklė, blogai atvaizduoja puslapius… Bet kita vertus, galbūt prarastumėm kelis tuos vertingus žmogelius, kurie vis dar ja naudojasi.
Beje, kiek iš jūsų esate už kokio proxy ir dėl to jums kada nors nepavyko parašyti komentaro (jei iš viso bandėte)? Net vienas žmogus atsirado, kuris nukentėjo dėl draudimo komentuoti, jei esama už proxy’io.
Ir noriu pasidalinti Tycho (ambient, idm, chillout, downtempo). Galbūt patiks. Griebkite (.flac):
Send and Receive (feat. Jianda)
Eh, what’s up, Doc?
Kažkas visai neseniai ieškojo, kaip nupiešti morką. Nusprendžiau pasinaudoti proga ir sukurti profesionalų gidą, kaip tai padaryti.
Pradedam naudoti FeedBurner…
…ir iš karto pasidarė įdomu, ar skaitytojai ir toliau gaus įrašus senuoju adresu, ar jie turėtų atnaujinti adresus.
Ir ar tuos senus adresus matys FeedBurner’is.
Taip pat ar FB rinks tik iš /feed ar ir iš /feed/*.
Kas nors norėtų pasidalinti patirtimi?
Su tinklaraščio diena!
Nors mes ir pradėjome rašyti dar visai neseniai, nors aš bene nei karto neišpildžiau pažadų, apie ką rašysiu, nors mes ir labai retai ką nors parašome, nors ir turime vos kelis skaitytojus, norime pasveikinti visus su tinklaraščio diena!
Tikėkimės, kad aš ateityje turėsiu bent kokį menkiausią įkvėpimą ir drąsos parašyti šiokią tokią nesąmonę. Ar bent jau išdrįsti pabandyti išpildyti pačio pirmo įrašo pažadus.
O dabar – įdomiausi tinklaraščiai, kurių įrašų su nekantrumu laukiu:
1. nežinau.lt – Džiugo dienoraštis (juk visi tai jau žino). Todėl, kad dėka blogoramų papildžiau feedreader’į dešimtimis prenumeratų.
2. Tema – Lebedevo dienoraštis. Todėl, kad mėgaujuosi jo šaltu, skeptišku požiūriu.
3. Eugenijus.eu – Eugenijaus dienoraštis. Todėl, kad mėgaujuosi pasakojimais apie gyvenimą, keliones. Ir Ruduką.
4. Atheist Poncho – Fotografo dienoraštis. Radau jį tarp last.fm kaimynų. Todėl, kad abu dieviname Boards Of Canada. Ir todėl, kad dievinu jo nuotraukas – jis sugeba pagauti nuostabius žmonių… bendravimo (?) momentus.
5. Studentusmedicus – KMU studentės dienoraštis. Todėl, kad visai neseniai norėjau studijuoti mediciną ir vis dar domiuosi su medicina susijusiomis temomis.
Tikiuosi, kuri nors iš nuorodų bus ir jums įdomi bei naudinga.
Keli pakeitimai
Esu gan tikras, kad tai visiems bus nesvarbu, bet:
Nusprendžiau nuo šiol visus ilgesnius ar su daug nuotraukų įrašus skaldyti.
Kodėl? Nes kitaip puslapis kraunasi ilgai, kadangi siunčiama daugybė nuotraukų ir pilni įrašai. Naršyklė ryja oho-ho kiek atminties. Taip pat suskaldžiau ir senesnius įrašus.
Štai.
Ir po truputį baigiu versti atnaujintą temą į lietuvių kalbą. Gan įkyru – nėra jokios lokalizacijos. Ir po atnaujinimo dingo visi pakeitimai. Ech.
Žvaigždutės ar nykščiai?
Padėkite apsispręsti, ar pakeisti žvaigždutes nykščiais.
Žvaigždutės duoda žmonėms pernelyg daug variantų – visus dešimt. Reikia net apsispręsti, KAIP skaitytojui patiko postas. Ar tai reikalinga? Ar labai daug skirtumų tarp devynių ir dešimt žvaigždučių? Tuo labiau tarp trijų ir keturių.
O nykščiai – tiesiog ar patiko postas, ar ne. Labai paprasta.
(Turbūt jau supratote mano poziciją šiuo klausimu.)
O gal sumažinti žvaigždučių kiekį iki kokių penkių? Visgi lengviau.
Žvaigždutės ar nykščiai?
- Nykščiai! (64%, 9 Votes)
- Žvaigždutės! (36%, 5 Votes)
Iš viso balsavo: 14
Loading ...Neskubėti!
Reikia susidaryti įprotį nepublikuoti įrašo vos tik jį parašiau.
Nes galiausiai po dešimt kartų peržiūriu ir kažką pakeičiu/pridedu. O tai nėra gerai. Žmonės per feed’ą gali gauti negalutinę versiją. Ir visko nepamatys. Ir net gali ištrinti feed’ą, nes jiems tas įrašas nepatiks. Tsk-tsk-tsk.
Na, o ar yra nauda iš POD (picture of the day)? Jog galiausiai visi skaitantys žmonės užeis į POD’ų puslapius ir užsiprenumeruos ten – juk ten yra originalus šaltinis, jame daug atsargiau ir nuolatos viskas atnaujinama. Ir tokių mano įrašų tikslas dings. Juk aš paprasčiausiai… vagiu (skolinuosi? per-publikuoju?) POD’ų puslapių informaciją į blog’ą norėdamas sudominti skaitytojus.
