Juozo Statkevičiaus pristatymo momentai
Buvau pirmą kartą mados pristatyme. Sunku kažką vertinti, kadangi neturiu jokių žinių šioje srityje. Mada net nesidomiu. Bet J. Statkevičiaus pristatyme labai norėjau sudalyvauti. Manau, kad tai tikrai vienas (jei ne pats) iškiliausių Lietuvos dizainerių, todėl verta pasižiūrėti jo kūrybos pristatymą bent kartą gyvenime.
Pradėsiu nuo to, kad renginys vėlavo nei daug, nei mažai – lygiai valandą. Kurią reikėjo praleisti stovint vestibiulyje. Pridėkime dar ankstesnio atvykimo laiką. Žodžiu, laukėme pakankamai ilgai. Žinau, didys kūrėjai gali sau leisti vėluoti, bet tiek… Ir kiek girdėjau, ne pirmą kartą. Tai negi negali pradėti pasiruošimo anksčiau, jei žino, kad visada nespėja? Šiokia tokia nepagarba žiūrovams. Juk visi turime savo brangų laiką, kurio nesinori leisti stovint vestibiulyje. Na, bet tai juk įprastas reiškinys.
Taigi galiausiai sulaukėme pradžios. Parodomas trumpas video apie mados ir automobilių kūrimo sąsajas. Garso kokybė šio video metu buvo tragiška. Bet visa kita gerai. Tada į sceną atėjo vaikinų būrys, apsirengę kaip mechanikai (tik baltai). Nuėmė uždangą, buvusią scenos viduryje. Po ja – dvidešimt puikių Mercedes Benz automobilių. Gražūs, modernūs, blizgantys. Atrodė nuostabiai!
Taip ir prasidėjo 2012 m. pavasario/vasaros mados pristatymas. Apie modelius negaliu kažko reikšmingo pasakyti, nes nesu šios srities specialistė. Galiu tik įvertinti primityviu „patinka/nepatinka“ principu. Vertinimas būtų – labai patiko. Nenoriu kalbėti apie tai, kokie paprasti ir funkcionalūs, bet be galo išpuoselėti J. Statkevičiaus kūriniai, nes apie tai kalbės kiti. Be to, dėl kūrinių vertinimo abejonių, ko gero, neturėtų kilti niekam.
Kas dar patiko? Gera muzika. Vėlgi vietomis ne visai kokybiškas garsas, bet tai negadino nuotaikos. Patiko sudėliota oranžuotė, nuotaikų kaita. Įspūdį paliko scenografija. Momentais išsiveržiantys dūmai pagyvino pristatymą. Taip pat organiškas ir linksmas Dexterio Fletcherio (tikras pokštininkas!) išėjimas ant „podiumo“, žavingas Ingridos Sabonienės pasirodymas, kuris buvo audringai sutiktas ir palydėtas publikos ovacijų. Geras pabaigos akcentas – baltas žirgas.
Tikrai manau, kad pristatymas buvo labai vykęs. Nesvarbu, kad buvo mažų niuansų (kai kurioms merginoms sunkiai sekėsi išsilaikyti ant kojų), bet šou, idėja, nuotaika, dizainerio kolekcija buvo puikūs ir viską atsvėrė.
Už šią galimybę apsilankyti pristatyme esu dėkinga mamai.
Įdomioji statistika
Čia beieškodama magistriniam informacijos Statistikos departamento tinklapyje užėjau į skiltį „Įdomioji statistika“. Visai įdomu: populiariausi vardai, pavardės, kūdikiams skiriami vardai ir pan. Pažiūrėkite, gal rasite savo.
Populiariausi gyventojų vardai 2011 m.¹
Metų pradžioje
|
Eil. Nr. |
Vyrų |
Moterų |
|
1. |
Jonas |
Irena |
|
2. |
Vytautas |
Ona |
|
3. |
Antanas |
Janina |
|
4. |
Tomas |
Kristina |
|
5. |
Mindaugas |
Lina |
|
6. |
Juozas |
Danutė |
|
7. |
Kęstutis |
Regina |
|
8. |
Darius |
Rasa |
|
9. |
Andrius |
Aldona |
|
10. |
Saulius |
Daiva |
Labiausiai paplitusios gyventojų pavardės 2011 m.¹
Metų pradžioje
|
Eil. Nr. |
Vyrų |
Moterų |
|
1. |
Kazlauskas |
Kazlauskienė |
|
2. |
Jankauskas |
Jankauskienė |
|
3. |
Petrauskas |
Petrauskienė |
|
4. |
Stankevičius |
Stankevičienė |
|
5. |
Vasiliauskas |
Vasiliauskienė |
|
6. |
Žukauskas |
Paulauskienė |
|
7. |
Butkus |
Žukauskienė |
|
8. |
Paulauskas |
Urbonienė |
|
9. |
Urbonas |
Kavaliauskienė |
|
10. |
Kavaliauskas |
Navickienė |
Populiariausi kūdikių vardai 2010 m.¹
|
Eil. Nr. |
Berniukų |
Mergaičių |
|
1. |
Matas |
Emilija |
|
2. |
Nojus |
Gabija |
|
3. |
Lukas |
Ugnė |
|
4. |
Dovydas |
Austėja |
|
5. |
Kajus |
Urtė |
|
6. |
Dominykas |
Kamilė |
|
7. |
Gustas |
Gabrielė |
|
8. |
Augustas |
Goda |
|
9. |
Ignas |
Ieva |
|
10. |
Jokūbas |
Miglė |
Keista tai, kad visada maniau, jog mano pavardė taip pat viena iš populiariųjų. Tikrai daug kur tenka matyti. Nors galbūt tiesiog labiau atkreipiu į ją dėmesį…
Bet jau vardas tikrai turėjo būti populiariųjų sąraše! Net kalbos negali būti. Kur tik pasisuki, vien visokios Ritos… Amžiais painiava, į kurią kreipiamasi ir t. t. Keista. Negi tik aš taip dažnai gyvenime susiduriu su Ritomis?
Kaip arba kur bėga laikas?
Sako, kad stebėdamas, kaip auga vaikai, supranti, kaip greitai bėga laikas. Galbūt. Bet ne tik. Šiemet, lankydama mirusiųjų kapus, supratau, kad tiek daug dalykų pasiliko praeityje. Anksčiau maniau, kad žaizdų laikas negali užgyti. Jokiu būdu. Dabar manau, kad laikas galbūt ir neužgydo visiškai, tačiau apgydo, numalšina.
Kai prie kapo stovėdamas pasižiūri, kada žmogus mirė, nes nebeprisimeni tų metų… Tiksliai žinai patį faktą, aplinkybes, bet prieš kiek laiko tai įvyko… Turbūt laikas apneša viską užmaršties dulkėmis. Susitaikome, susigyvename arba tiesiog paliekame praeičiai. Įsivaizduoju tai kaip perskaitytų knygų krūvą: apačioje padėtos seniausiai perskaitytos knygos, o laikui bėgant ant viršaus dedi vis naujai perskaitytas. Taigi seniausiai perskaitytas knygas atsimename, jų suteiktas mums emocijas, įspūdžius, pagrindines detales, bet visas vientisas ir nuoseklus pasakojimas su smulkiausiomis detalės nebūna išsaugotas, jį tarsi užgožia ir naujai perskaitytos knygos su savo įspūdžiais.
Gal ir gerai taip. Ko gero, sunku tiems žmonėms, kurie gyvena įstrigę praeities prisiminimuose. Nors prisiminti svarbu, bet nuolat tai išgyventi per sunku.
Ar Visų mirusiųjų diena padeda mums suprasti, kaip bėga laikas? Ar tiesiog praeiname tuos kapus kasmet nesusimąstydami? Galbūt tokia šios dienos ir prasmė: ne tik Juos prisiminti, bet savyje suprasti ir atrasti.
Loading ...