Kur dingo burokėliai?
Ne šiaip bet kokie, o marinuoti OBUOLIŲ SULTYSE. Rimtai. Niekur parduotuvėse jų neberandu. KKF tinklapyje, produktų skiltyje, taip pat nėra. Nejaugi… jų nebegamina?
Reikės valgyti šaltibarščius ir burokėlių sriubą su acto prieskoniu? Ech… Tikrai gaila.
Saugok sveikatą!
Ne tik garbusis Vytautas Kernagis apie sveikatą dainavo. Štai skaitydama knygą apie Leonardo da Vinci, radau jo „medicinines“ eiles:
Jei nori būti sveikas, laikykis tokios dietos: / nevalgyk, jei nesi alkanas, o vakarienei valgyk labai mažai; / gerai kramtyk, ir tai, ką priimi į savo kūną, / tebūnie išvirta ir paprasta. / Stenkis nepasiduoti pykčiui ir venk troškaus oro; / tiesus atsistok nuo stalo ir kovok su miegu vidurdienį. / Blaiviai žiūrėk į vyną, gurkšnok jį dažnai ir po truputį, / bet tik prie valgio, ir niekad – kai skrandis tuščias; / neatidėliok pasivaikščiojimo į išvietę. / Negulėk kniūbsčias ir žemyn galva / gerai apsiklok naktį. / Duok poilsio savo galvai ir stenkis būti linksmas / venk gašlumo ir laikykis dietos.
Mane visai nustebino kai kurios mintys tokiu laikmečiu (Leonardo gyveno 1452 – 1519 m.). Daugelis šių minčių dar ir šiandien vertinamos teigiamai. O štai kaip seniai jos išrastos…
Taigi va. Saugokite sveikatą. Juk paprasta kaip du kart du.
Robert Plant koncertas
Teko garbės pabuvoti p. Robert’o Plant’o koncerte. Nors finansinė ir visokia kitokia situacija nebuvo pati palankiausia, nusprendžiau nepraleisti šios progos. Plant’as į Lietuvą atvyko jau antrą kartą po šešerių metų. Kas žino, galbūt daugiau neatvyks. Galbūt ir atvyks dar kartą į mūsų „nuostabiai gražią šalį“, bet tada, ko gero, norėtųsi net pakartotinai pasiklausyti. Ir šiaip labai jau legendinė persona.
Taigi. Pirmadienis. Po darbo skubėjome išvykti iš Vilniaus. Kad būtų greičiau, teko persirengti tualete. Visgi norisi kažko patogesnio. Sėdame į automobilį ir lekiame. Valandą prieš koncertą atsirandame Trakuose. Nelabai skubėdami pereiname juos, prieš pusvalandį atsistojame į laukiančiųjų eilę. Pastoviniavome, kol įleido (Jurij: bet niekšai/apsauga neleido įsinešti mineralinio ir sausainių). Tada dar gerą valandą pastoviniavome. Šiaip. Kaip visada vėlavo… Žmonės, jau spėję išgerti savo visos skardinių pakuotės alų, pradėjo nekantrauti (dauguma jau buvo girti ir nuolatos lėbavo kažkokias nesąmones). Aš jau pradėjau jausti šiokį tokį kojų ir nugaros nuovargį – vis dėlto jau prastovėjome pusantros valandos, o dar niekas net neprasidėjo. Pradėjau nerimauti, ar ištempsiu iki pabaigos.
Minia kelis kartus pradėjo ploti ir skanduoti Robert’o vardą. Galiausiai kažkas pajudėjo. Išėjo į sceną žmogus paderinti gitarų. Buvo audringai sutiktas, kol publika suprato. Bet tai jau geras ženklas.
Po kelių minučių pagaliau išėjo apšildančioji grupė „North Mississippi Allstars“. Trys vaikinai: gitaristas, būgnininkas ir bosistas, kuris visą laiką buvo scenos užkulisiuose (abejoju ar jis buvo, nes kažkoks pasislėpęs gitaristas nors stovėjo visą laiką su gitara, vėliau tiesiog atliko scenos darbuotojo pareigas). Daugelį žiūrovų ši grupė maloniai nustebino. Publika buvo dar gana vangi, tačiau šildė ši grupė tikrai neblogai. Pagerėjo nuotaika, šiek tiek užsimiršo nuovargis, pradėjome linguoti, trypčioti ir ploti pagal ritmą. Šaunuoliai. Gitaristas vis keisdavo gitaras – tai su kažkokia bačka, tai su medžio gabalu grojo.
Patiko būgnininkas. Taip pasimėgaujančiai visą laiką šypsojosi. Iš tikrųjų. Ko gero, laimingiausias scenoje būgnininkas, kokį tik esu mačiusi!
Po 45 minučių apšilimas baigėsi. Vėl prasidėjo laukimas. Vėl pasijautė nuovargis ir pan. Laukėme pusvalandį. Žiūrovai vėlgi pradėjo nekantrauti ir vis plodavo bei kviesdavo Robert’ą.
Pagaliau JIS išėjo į sceną. Publika šėlo iš džiaugsmo. Iš karto geros energijos banga.
Energingas, manieringas, draugiškas. Seniokas dar turintis drive’o! Iš tikrųjų patiko jo pagarbus elgesys scenoje. Pristatė savo kolegas atlikėjus, kiekvienas pademonstravo savo kūrybos kūrinius. Robert’as pademonstravo savo grojimo armonikėle sugebėjimus. Ir nuolatos atsisakydavo groti Cepelinų kūrinius (bet buvo kelios su šiokiom tokiom jų dainų dalim).
Pasibaigus koncertui, žinoma, publika reikalavo pakartojimo. Heh, ilgokai leido Robert’as maldauti, kol galiausiai grįžo. Manau, net tyčia buvo sugalvota patampyti žiūrovus, kai iškart po pasirodymo atėjo scenos darbuotojai ir pradėjo viską „tvarkyti“. Pasišlaistė, natas užvertė, iš vietos į vietą kažką padėliojo. Po to vėl atėjo ir atvertė. Žodžiu, išprašėme.
Buvo tikrai smagu. Kad ir kaip pavargome. Sausainių ir mineralinio prie tilto neradome. Tikėkimės, kažkam jie buvo skanūs.
P. S.: fotoaparato nepasiėmėme, tad nuotraukos darytos telefonu – kokybė prasta, sorry.
Loading ...