Žagarė – ir aš ten buvau, alų, midų gėriau…
Kai vyko Vyšnių šventė, su mama lankėmės Žagarėje. Ne pirmą kartą, kadangi čia gyvena mūsų giminaičiai. Miestelis nedidelis, bet, kaip ir visi, turintis kai ką savito ir gražaus.
Apskritai, visa tų žmonių sodyba įdomi ir netradicinė. Galbūt čia gyvena meniškos prigimties žmonės.
Šiek tiek papiktino tai, kad savininkai už įėjimą į vidų prašo 2 Lt – pastebėjo žmonių susidomėjimą, tai pinigauja.
Nors gal ir verta. Aš tik įkišau savo snapą pro atvirus vartelius.
Na, o toliau tiesiog gražios apylinkės.
Čia yra pažintinių takų ir apžvalgos aikštelių.
Pritaikytos vietos poilsiavimui.
Deja, nespėjome visko apžiūrėti. Skubėjome į Vyšnių šventės vakaro koncertą.
Nusipirkome keletą šventės atributų – kaip įrodymą, kad tikrai buvome čia.
Šventė praėjo smagiai: neprastas koncertas (G. Paškevičius, Pelenai ir M. Mikutavičius), geras oras, daug žmonių, (ne)tikėtai sutikti pažįstami. Tik saliutų nesulaukėme – nusprendėme sprukti anksčiau nei likusi minia.




neseniai įsigijau tokį atlasą, kuriame buvo puodų namo foto, bet labai maža, o štai netyčia užmačiau šį reportažėlį, pasigrožėjau „ošsamiau“. labai patiko
dėkui.
kelių fotkių įrašas kur yra pora foto iš senesnio šio festivalio:
http://vilmantasr.blogspot.com/2009/08/siaures-lietuva-1-dalis.html
Nesu čia buvusi, bet, sprendžiant iš nuotraukų, gražu…
Rita, kiek laiko Tau dar atostogos bus, tiksliau, kiek dar savaitgalių būsi Šilalėj?
Aha, gražu ten…
Šį savaitgalį dar būsiu. O ir kitą turbūt grįšiu.
Tada šį susitiksim, tik jau greičiausiai šeštadienį popiet, nes penktadienį vėlai grįšiu.
Juk šampė tebelaukia
Laukia, nesulaukia