Praktika Puvočiuose
Grįžau po trijų savaičių bestuburių/stuburinių zoologijos, algologijos, mikologijos ir lichenologijos praktikos Puvočių kaime.
Zoologijos praktika buvo visai smagi. Reikėjo iškalti ganėtinai daug informacijos per trumpą laiką (dvi dienos žygių, kolekcijos rinkimas ir kalimas, trečią dieną – atsiskaitymas), praeiti dešimtis kilometrų pro brūzgynus, pušynus, samanynus, gaudyti visokius skraidančius, plaukiojančius ir ropojančius gyvius bei šiaip nuobodžiauti, kai tam būdavo laiko. Zoologijos dėstytojai, pasirodo, visai įdomūs ir linksmi žmonės. Ir svarbiausia, jie – žmonės.
Mikologija ir lichenologija, deja, nebuvo taip įdomu. Tiek dėl pačių mokslų, tiek dėl dėstytojų. Neįdomu. Visiškai. Zit. Nil. Kaip ir botanika. Nors užmušk. Baigiu galutinai įsitikinti, kad žmonės, besidomintys šiomis sritimis, yra nuobodūs fanatikai.
Algologija – pusė velnio. Pro mikroskopą smagu ieškoti įvairiausių formų žalių nesąmonių. Ir dėstytoja panašesnė į žmogų.
Pati praktikos bazė… kaip kaip. Kaip kaimas. Lauko tualetas, maudymasis tik Merkyje ar ežeruose, jokio interneto. Ta pusė namo, kurioje gyvenau, yra mažai apšviečiama saulės. Ką tai reiškia? Laaabai drėgni kambariai, su atlipusiais tapetais ir PELĖSIAIS. Aš jiems alergiškas. Oiii kaip aš jiems alergiškas. Jeigu užmiršdavau išgerti vaistų, miegoti nebuvo įmanoma – dusau, čiaudėjau ir valiau nosį be perstojo. Pragaras. Po to ryte dar tekdavo išeiti į kokį žygį pievoje. %$#%^&*()_. Dvigubas malonumas, besitęsiantis virš pusės paros. Bent jau sintetinę pagalvę pavyko gauti.
Bet būsimi pirmakursiai (arba dar kiti) jau turėtų gyventi normalesnėmis sąlygomis. VU planuoja renovuoti bazę – bus internetas, vandentiekis, tualetai, dušai ir t.t. Žodžiu, būsimiems studentams pasisekė.
Na, o dabar porą nuotraukų. Bet tik pora. Kažkaip nerasdavau laiko ką nors pafotografuoti, arba visiškai nebuvo tam noro.
Vaizdas nuo kažkokio mobiliųjų tinklų bokšto. Tele2 gerai veikia tik ant šito bokšto. Visur kitur - prastas ryšys.
Įdomų dalyką skruzdės surezgė.
Šitas takelis driekiasi, atrodo, virš penkių metrų, gal net visus dešimt, iki pat pievos.
Nežinia, ar jos pačios jį išrausė, ar tai lietaus darbas, kuriuo vėliau skruzdės pasinaudojo.
Spilosoma menthastri.
Aka meškutė. Argi ne graži?
Toks didelis voras ant tokio plono siūlelio.
Žinoma, mažai tas voras sveria.
Gonepteryx rhamni (aka citrinukas).
Voro irštva. Nepamenu, ar musės įskrenda į urvą ar voras tiesiog ten gyvena ir gaudo vabzdžius iš aplinkinio voratinklio.
Dar, dar ir dar vorų.
Tokie baisūs ir grakštūs.
Reikės paieškoti, kaip atrodo voro "letena" ir kaip jie ten laikosi.
Bus puota. Sėkminga medžioklė.
Kažkokia muselė iš Syrphidae šeimos.
Matote du narelius tarp pilvo ir krūtinės? Pagal tai galima sužinoti, kuriai genčiai priklauso skruzdė. Jeigu yra toks spygliukas - Formica. Nėra (yra tik du karoliukai) - Myrmica. Šį kartą, turbūt, Myrmica.
Turbūt iš Anthocoridae šeimos.
Štai čia turėtumėte matyti amarų koloniją su skruzdėmis.
Turbūt kokios Palomena prasina nimfa.
Iš Carabidae šeimos..?
Štai tokį draugą radau ant kelnių po eilinio žygio.
O štai šitas gražuolis iš Scarabaeidae šeimos.
Gal Copris lunaris? Bet galva nepanaši į pusmėnulį.
Žodžiu, šis gražuolis atskrido tiesiai po kojomis.
Matote tuos taškelius tarp pilvelio ir galvos? Ten devynios galybės erkučių.
Gaila, kad nesusiprotėjau nufotografuoti kito vabalo - galbūt pusantro karto didesnio, įrašytas į Raudonąją knygą.
Taip pat atskrido vakare tiesiai po kojomis. Ir pavadinimo nepamenu.
O štai vietinė katė. Murkia, draugiška. Buvo dar trys (o gal tik du) šunys, kurie užsukdavo pas studentus. Du gan sveikai atrodantys, kitas - kaip hiena. Visas nušiuręs, vos bepajuda, kojos silpnos, tiesioji žarna šiek tiek išvirtusi.
Loading ...
Vienas komentaras!