Juoda Morka

Žagarė – ir aš ten buvau, alų, midų gėriau…

Kai vyko Vyšnių šventė, su mama lankėmės Žagarėje. Ne pirmą kartą, kadangi čia gyvena mūsų giminaičiai. Miestelis nedidelis, bet, kaip ir visi, turintis kai ką savito ir gražaus.

Žymusis „puodų namas“ (daugiau…)

Praktika Puvočiuose

Grįžau po trijų savaičių bestuburių/stuburinių zoologijos, algologijos, mikologijos ir lichenologijos praktikos Puvočių kaime.

Zoologijos praktika buvo visai smagi. Reikėjo iškalti ganėtinai daug informacijos per trumpą laiką (dvi dienos žygių, kolekcijos rinkimas ir kalimas, trečią dieną – atsiskaitymas), praeiti dešimtis kilometrų pro brūzgynus, pušynus, samanynus, gaudyti visokius skraidančius, plaukiojančius ir ropojančius gyvius bei šiaip nuobodžiauti, kai tam būdavo laiko. Zoologijos dėstytojai, pasirodo, visai įdomūs ir linksmi žmonės. Ir svarbiausia, jie – žmonės.

Mikologija ir lichenologija, deja, nebuvo taip įdomu. Tiek dėl pačių mokslų, tiek dėl dėstytojų. Neįdomu. Visiškai. Zit. Nil. Kaip ir botanika. Nors užmušk. Baigiu galutinai įsitikinti, kad žmonės, besidomintys šiomis sritimis, yra nuobodūs fanatikai.

Algologija – pusė velnio. Pro mikroskopą smagu ieškoti įvairiausių formų žalių nesąmonių. Ir dėstytoja panašesnė į žmogų.

Pati praktikos bazė… kaip kaip. Kaip kaimas. Lauko tualetas, maudymasis tik Merkyje ar ežeruose, jokio interneto. Ta pusė namo, kurioje gyvenau, yra mažai apšviečiama saulės. Ką tai reiškia? Laaabai drėgni kambariai, su atlipusiais tapetais ir PELĖSIAIS. Aš jiems alergiškas. Oiii kaip aš jiems alergiškas. Jeigu užmiršdavau išgerti vaistų, miegoti nebuvo įmanoma – dusau, čiaudėjau ir valiau nosį be perstojo. Pragaras. Po to ryte dar tekdavo išeiti į kokį žygį pievoje. %$#%^&*()_. Dvigubas malonumas, besitęsiantis virš pusės paros. Bent jau sintetinę pagalvę pavyko gauti.

Bet būsimi pirmakursiai (arba dar kiti) jau turėtų gyventi normalesnėmis sąlygomis. VU planuoja renovuoti bazę – bus internetas, vandentiekis, tualetai, dušai ir t.t. Žodžiu, būsimiems studentams pasisekė.

Na, o dabar porą nuotraukų. Bet tik pora. Kažkaip nerasdavau laiko ką nors pafotografuoti, arba visiškai nebuvo tam noro. (daugiau…)

Galvosūkiai

Šeštadienį buvau svečiuose pas Justiną. Viena pažįstama mums pateikė galvosūkį su degtukais. Kažkaip mums sunkiai tą vakarą sekėsi sugalvoti atsakymą, tačiau kitą dieną vis dėlto gana greitai įveikėme tą uždavinį.

Taigi patraukė mane tie galvosūkiai su degtukais. Tikrai įdomu pasukti galvą! Nors atsakymas dažniausiai toks elementarus.

Panaršiau internete ir radau įvairiausių galvosūkių. Pasidalinsiu keletą su Jumis. Galėsite  vakarodami su draugų kompanija surengti galvosūkių sprendimo čempionatą. Sėkmės sprendžiant!

Kaip iš trijų padaryti šešis? Degtukų laužyti negalima.

(daugiau…)

Bitė – jokių ribojimų?

Vakar naršiau savitarnos portale „Mano Bitė“. Pamačiau, kad baigiasi mano mobiliojo ryšio sutartis. Pasiūlė prasitęsti internetu – puiku, nereikės po darbo niekur trenktis! Sėkmingai prasitęsiau (bent taip tikiuosi). Landžiojau toliau. Radau paslaugą „200 SMS į visus Lietuvos tinklus“ vos už 9 Lt. Man visai ne pro šalį! Bandau užsisakyti šią paslaugą tame pačiame savo savitarnos portale. Nesiseka. Atsidarau kitą naršyklę – gal bus geriau. Bet nieko. Gerai, bandau pranešti apie problemą „Bitei“ – „Laikinai negalima“… Ką gi, pagalvojau, kad palauksiu ryto, paskambinsiu „Bitei“ ir pranešiu apie problemą.

Šiandien. Dar kartą darbe bandau užsisakyti paslaugą – gal vakar buvo kokių nors sistemos sutrikimų. Vėl nesėkmingai… Tiesiog visiškai neaktyvus užsakymo mygtukas. Jokios reakcijos. Na, paskambinau. Išaiškinau situaciją. Paklausė, su kuo kalba. Mano telefono numeris paimtas dar nuo mokyklos laikų mamos vardu. Taigi man paaiškina, kad aš, nors ir realusis naudotojas, nieko negalėsiu padaryti. Mano mama turi parašyti „Bitei“ prašymą (arba pati paskambinti „Bitei“), kad savitarnos portale mano numeriui būtų suteiktos administratoriaus teisės. Tik tada galėsiu užsisakyti šią paslaugą.

Paklausiu, ar galiu užsisakyti kaip nors kitaip, ne per savitarnos portalą (na, būna juk, kad užtenka nusiųsti SMS su kokiu kodiniu žodžiu ir viskas baigta). Deja, ne.

Žodžiu, numeris yra mano, savitarnos portale visur nurodyti mano duomenys, sąskaitos už mobilųjį ryšį siunčiamos į mano el. paštą ir aš jas apmoku, tačiau aš pati niekaip negaliu užsisakyti SMS už 9 Lt! Tačiau su savo duomenimis prisijungusi prie savitarnos portalo pratęsti sutartį galiu…

Tikrai nesuprantu, kodėl taip sudėtinga užsisakyti kažkokią nereikšmingą paslaugėlę. Na, iš dalies suprantu, kad kompanija laikosi formalumų. Tačiau kas būtų, jei mano mama būtų kur nors užsienyje? Ne šiaip atostogauti, o išvykusi uždarbiauti ilgam, t. y. emigravusi. Ir tarkime, kad ji nėra „draugiška technologijoms“, tad negali parašyti prašymo „Bitei“ el. paštu. Tada užsisakyti 200 SMS už 9 Lt aš niekaip negalėčiau. Na, šioje situacijoje, manau, tikrai bereikalingas formalizmas. Nemanau, kad čia galėtų būti kažkoks piktavališkas disponavimas.

Beje, įdomu, ar be administratoriaus teisių vis dėlto prasitęsiau sutartį, nes šiandien savitarnos portale vis dar man primena apie sutarties pabaigą. Nors patvirtinimą vakar gavau į savo el. paštą. Jei sutartis būtų nepratęsta, dar pagalvočiau, kaip čia pasielgus su „Bite“. Visgi kompanija labai nelanksčiai veikia savo klientų atžvilgiu…

Galbūt reikia dar kartą paskambinti ir tiesiog kalbėti mamos vardu.

Pliusas „Bitei“  šį kartą tik už tai, kad po pokalbio su konsultantu paskambino patikrinti, ar esu patenkinta aptarnavimu. Reikėjo įvertinti. Aptarnavo maloniai, tačiau pačios kompanijos sukurta varžanti sistema nedžiugina.

Apžvalga: Franz Kafka „Pilis“

Šią knygą pirmą kartą į rankas paėmiau prieš metus. Nežinau, gal tiesiog buvau tuo metu pernelyg pavargusi po darbo, bet labai sunkiai skaičiau šios knygos pradžią. Tiek daug niūraus ir sunkaus aprašymo… Sakyčiau, man netgi priminė Kristijono Donelaičio veikalo „Metai“ dalį apie rudenį:

Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi žemes biaurias išplėšdams teskina šmotais.

Asociacijų tarp šių kūrinių nedaug, tik ta slogi nuotaika ir niūruma. Nors veiksmas vyksta žiemą. Bet ta žiema kaime atrodo tokia purvina.

Vis dėlto Kafkos kūryba mane seniai domina (gal nuo „Metamorfozės“ -  iki šiol vienintelis Kafkos veikalas, kurį buvau skaičiusi ir kuris, atsimenu, labai patiko) ir „Pilį“ perskaityti norėjau. Tarsi buvo iššūkis. Žinau, kad kaip tik ir reikia skaityti tokias knygas, kurias sunku skaityti, su kuriomis turi galynėtis ir kovoti. Kafka man atrodo toks paslaptingas ir neperprantamas. Net ir dabar negaliu pasakyti, ar tikrai visiškai supratau jo knygą. Ir kiek tai pasakė apie patį autorių. Įdomus ir keistas jis. (daugiau…)

Vasaros skaitymai

Kas po egzaminų, kas po mokslų, o kas prieš atostogas. Galų gale ir Pasaulio futbolo čempionatas jau  prie pabaigos slenksčio. Taigi sugalvojau pasidomėti, kokios knygos yra laikomos geriausiomis. Tiesiog bandau pasirinkti knygas vasaros skaitymams.

Internete radau įvairiausių geriausių knygų sąrašų. Visi gana skirtingi. Ko gero, iš tikrųjų tai pernelyg subjektyvu. Juk realiai nėra aišku, pagal kokius kriterijus vertina kiekvienas „kritikas“ ar šiaip paprastas žmogus. Taigi nuomonių yra daug, tačiau su Jumis pasidalinsiu rekomenduojamu 101 knygos sąrašu, kurį ir aptikau internete ir kuris man labiausiai patiko:

Na, o aš šią vasarą planuoju perskaityti šias knygas:

Tikiuosi, neapims tinginystė per vasarą ir nekliudys nenumatytos aplinkybės.