Peržiūrėti judantys paveikslėliai #4
*WARNING: MAY CONTAIN TRACES OF SPOILERS OR NUTS*
Postapokaliptinis pasaulis, visi puola vieni kitus, niūri aplinka. Atrodo, lyg koks Mad Max? Lyg šitas filmas gali būti puikus? Klystate. Jis gan nuobodus.
Vašingtonas turi knygą, kurios nori vietinis mafijos vadas. Jis vis siunčia savo sėbrus atimti tos knygos, bet vis nepavyksta. Kodėl? Nes Denzelį saugo dievas ir jo tikėjimas! Žodžiu, religijos kova su sveiku/išprotėjusiu protu.
Filmo gale buvo šioks toks istorijos posūkis. Po jo atmintyje atbulai prasuki filmą ir galvoji: „KAIP?! Nesąąąąąąmonė. Niekššššai.“
Rivera: Hehe, pabaiga dėl tos knygos tikrai netikėta. Tačiau paskutinis akordas nuvalkiotas – mergina tapo pasekėja/mokinė… Blah. O šiaip gana įprastas veiksmo filmas.
Sleuth (1972) ir Sleuth (2007)
Jauno ir seno protų žaidimas. Senukas rašytojas Keinas sužino, kad jo žmona neištikima su jaunuoliu, taigi jis su juo susitinka ir pradeda žaisti. Vienas kitą mirtinai gąsdina, vaidindami tai plėšiką, tai žudikus, tai tiesiog pamišusius. Esmė – abu turi tuo patikėti ir taip pasilinksminti.
Senojoje filmo versijoje, jaunuolį vaidina Keinas, kuris vėliau yra senukas naujojoje versijoje. Į galvą šauna tokia mintis, surišanti abu filmus: nejau Keinas, būdamas jaunas, taip pat miegojo su kito senuko žmona ir su senuku žaidė tą žaidimą? Kol galiausiai pats pasensta, jam nutinka ta pati istorija, prisimena žaidimą ir nusprendžia papramogauti? Na, nebent pasirodys, kad jaunasis Keinas ne rašytojas ir neketina juo tapti. Show ▼
Tada tėra pačio aktoriaus noras suvaidinti dukart tame pačiame filme.
Įdomus ir keistas. Pradžioje buvo gan sunku žiūrėti.
Rašytojas atvyksta į Holivudą, gavęs užsakymą parašyti scenarijų filmui apie imtynes. Apsistoja viešbutyje, susipažįsta su gretutiniame kambaryje gyvenančiu vyruku. Abu susidraugauja. Filmo gale yra gan netikėtas posūkis, kurio, deja, ne visai supratau. Show ▼
Žodžiu, parodyta, kokios nesąmonės vyksta Holivude, kaip yra štampuojami filmai. Originalus rašytojas yra priverstas rašyti šabloniškai, tik tą, ko reikalauja žiūrovai, siekiant kuo daugiau pelno ir dėl to nesugebantis ką nors sukurti.
Atvyksta vyrukas į miestelį, kuriame užaugo, po to, kai jo brolis buvo nužudytas. Paaiškėja, kad tai vilkolakio darbas ir jis pasižada jį pagauti. Bet ar žinote kas nutiko? Show ▼
Kokia staigmena, ar ne? Taaaip, iš istorijos nieko nesitikėkite. Eilinis filmukas, tinkantis fonui.
Specialieji efektai nepasirodė įspūdingi. Kompiuterinė grafika visiškai jokio žavesio nesuteikė. Geriau būtų panaudoti robotai vilkolakiui.
Rivera: Ir ta meilės istorija būtinai turėjo būti mezgama filme… Jis myli ją, ji myli jį, bet jie negali būti kartu. Nieko ypatingo – yra nemažai panašių filmų apie vilkolakius.
Anime Cowboy Bebop (1998) reinkarnacija! Tikras Mass Effect žaidimas! Puikūs personažai! Puiki vaidyba! Puikios istorijos ir jų vystymas! Puikūs spec. efektai! Puikus humoras! Kosmose visiškai jokių garsų (kas yra labai reta filmuose)! Tik juos atšaukė po pirmo sezono. Peržiūrėjęs visus epizodus vos tik per kelis prisėdimus, netekau amo. Kaip tai įmanoma? Ar čia padirbėjo konkurentai, kurie matė šio serialo potencialą? Ar tai kvailų televizijos tinklo direktorių sprendimas? Mano menkas protas to nesupranta. Tokios kokybės serialai yra reti. Tuo labiau mokslinės fantastikos srityje.
Jeigu Futuramą vėl pradėjo rodyti, tai gal ir Firefly atgaivins..?
Firefly, tik su dar geresniais spec. efektais ir epiniu laivu mūšiu! Viduje verkiau, kai pasibaigė filmas.
NORIU DAAAAAAARRRRR!!!
Rivera: Su bendradarbėmis apturėjome merginų kino vakarą. Gal filmas nėra pats geriausias ir prasmingiausias, tačiau tokiai pramogai po darbo puikiai tiko. Lengvo turinio, madingas, šmaikštus ir šiek tiek gašlus (čia tik man taip vietomis pasirodė). Turbūt pristatyti žaviųjų „Sekso ir miesto“ merginų pristatyti net nereikia. Tik šioje dalyje jos ištekėjusios ir turi vaikų (žinoma, išskyrus Samantą), turi šeimyninių problemų, tačiau nepraradusios mados pojūčio ir savo ypatingos draugystės. Iš esmės tai filmas moterims apie moteris. Ko gero, patiks „Sekso ir miesto“ serialo gerbėjams. Man ypač patiko vyrų choras, kuris giedojo per gėjų vestuves. Galbūt garsas išvalytas ir pakoreguotas technologijomis, tačiau skambėjo dieviškai! Mmm… Toks švarus skambesys ir garsų darna. Žodžiu, didžiulis pliusas už tai. O filmo prasmę nusakyčiau taip: visi ieškome laimės ir stengiamės ją susikurti savaip.
The Men Who Stare at Goats (2009)
Reporterį palieka žmona ir jis nusprendžia keliauti į Iraką (regis) patirti nuotykių bei sukurti reportažą. Sutinka Clooney’į, ir abu vyksta į Jedi judėjimo kūrėjo paieškas. Taip. Jedi judėjimo. Šiame filme vaidina tas pats aktorius, vaidinęs Obi-Wan Kenobi Žvaigždžių karuose. Vėliau užsimenama apie narkotikus, kurie padėjo sukurti judėjimą, ir filmo pabaigoje visi apsvaigsta nuo jų. Vėlgi tas pats aktorius vaidino ir Trainspotting, filme apie narkotikus. Galybė sutapimų. Sunku patikėti, kad reporterį vaidinantis aktorius išrinktas atsitiktinai.
Nežinau, kaip jį įvertinti. Gal teks dar kartą jį pažiūrėti, nes man gero įspūdžio nepaliko. Per daug marazmo.
Pagrįstas knyga, pagal kurią vis stato ir stato filmus. Mano žiūrėtas The Quiet Earth (1985), visai neblogas I Am Legend (2007) (kurį galima vadinti perdarytu Last Man on Earth), The Omega Man (1971) (kurį reikia pažiūrėti), ir dar keli. Šis filmas nuėjo viruso ir zombių keliu. Quiet Earth – tuštumos ir alternatyvios visatos keliu. Įdomu, kokiu nuėjo Omega Man. Na, ir knygą reikia perskaityti.
O kaip pats filmas? Visai įdomus, tik aktorių vaidyba kitokia, nei dabartiniuose Holivudiniuose filmuose – galbūt net geresnė. Ir garso takelio muzika įkyrėjo. Ryškiai stengėsi sukurti nuotaiką muzika. Vien filmo pradžioje pradėjo gąsdinti, nors visiškai nieko nevyko.
Į Paryžių atvyksta detektyvas iš JAV. Elgiasi kaip beždžionė tarp „inteligentiškų“ paryžiečių. Jam paskiriamas kažkokio ministro padėjėjas/patarėjas, kuris yra iš tikrųjų JAV šnipas. Prasideda narkotikų ieškojimu. Baigiasi sprogdinimais.
Vienas iš geresnių šaudyk-gaudyk filmų. Tikrai nedaug atsilieka nuo Shoot ‘Em Up (2007). Trūko tik sarkazmo. Nuolatos palaikomas tempas. Ir Travolta visai neblogai juokavo.
Rita labai norėjo pamatyti, nes skaitė Oskaro Vaildo knygą. Ir buvo susierzinusi, kai vis 
spėliojau, kas ten vyksta ir kodėl 
.
Nesužavėjo. Sunku buvo patikėti pagrindinio veikėjo vidinėmis kančiomis. Kažkaip nenatūraliai. Manau, kad po tiek metų ištvirkavimų/žudymų žmogus taptų užkietėjusiu… ištvirkautoju ir žudiku, su malonumu tai darančiu, o ne liktų berniuku, kuris slapčia viso to gailėtųsi ir trokštų tikrosios meilės.
Galbūt norėjosi kažkokios didesnės paslapties arba istorijos vingrių/netikėtumų, galbūt geresnės vaidybos, galbūt…tiesiog perskaityti knygą.
Rivera: Kaip visada knyga pasirodė geresnė nei filmas… Kažkaip trūko tos dramos dėl paveikslo ir žmogaus ydingumo. Neatsiskleidė kančia ir priešprieša taip, kaip aš ją suvokiau. Ko gero, mano ir režisieriaus matymas skyrėsi. Vėlgi kažkaip daug gašlumo (na, gal ir reikėjo taip pavaizduoti visus tuos nukrypimus, bet norėjosi subtilesnio pateikimo). Tačiau patiko kostiumai: žavėjausi to meto vyrų aprangos mada. Taip pat puikiai parinktas aktorius Dorian Gray vaidmeniui – labai tiko jo fiziniai duomenys šiam personažui.
Antonui ir Simonai turėtų patikti.
Apie tai, kad Žemę paslapčia užvaldė ateiviai, kurie siekia mus naudoti maistui – skatina vartojimą, paklusnumą, negalvojimą, kol galiausiai visiškai mus užvaldys. Tačiau jų planus sugriauna paprastas, sunkiai dirbantis amerikietis, radęs akinius, kurie jam leidžia pamatyti ateivius.
John’o Carpenter’io filmas jo stiliumi. Ganėtinai lėtas. Bet verčiantis susimąstyti, kad tokia grėsmė gali ateiti arčiau, nei nuo ateivių.
Vėlgi Carpenter’is. Esu matęs ir naująją versiją, taigi teko lyginti bežiūrint. Labiau patiko senesnė versija. Kažkokia natūralesnė – galbūt dėl vaidybos.
Atrodo, vienas nuo kito skiriasi šiek tiek istorija. O gal ir ne. Žodžiu: policijos nuovadą, kuri bus uždaryta kitą dieną, apsupa nusikaltėliai. Atsitiktinai į nuovadą patekę kaliniai, kartu su keliais policininkais ir darbuotojomis, priversti kažkaip gintis ir išgyventi, nes jie visiškai atrišti nuo išorinio pasaulio.
The Hitcher (1976)
Jaunuolis, kuriam pavesta pervežti automobilį į kitą miestą, paima autostopu važiuojantį vyriškį. Kuris, deja, yra žudikas. Po to, kai jaunuolis jį išmeta iš automobilio, žudikas nusprendžia pakankinti jį ir taip suplanuoja kitas žmogžudystes lyg atrodytų, kad kaltininkas jaunuolis.
Įtraukiantis filmas. Visą laiką galvojau, koks žudikas niekšas ir kaip jis sugebėjo tai padaryti. Ir kaip gerai vaidina Rutger Hauer’is – tas pats, kuris vaidino androidą Blade Runner’yje (1982). Jis… įdomiai elgiasi kaip žudikas, ta jo šypsenėlė, kūno kalba. Arba tai tik įtaka finalinės Blade Runner’io scenos – tiesiog nuostabiai suvaidinta, paskutiniai žodžiai iki šiol skamba mano galvoje.
Loading ...
Dėl „Book of Eli“ – visiškai nesutinku. VISKĄ atperka falloutiška atmosfera. Na ir dar netikėtai, bet labai taikliai šmėkštelintis Tom Waitso snukelis
Aišku, kiekvienam savo, bet traktuoti „Book of Eli“ kaip veiksmo filmą – bent jau mano požiūriu, tas pats, kas „Santa Barbarą“ – detektyvu…
Dėl „Omega Man“ – verta žiūrėti nebent iš nostalgijos 8-ojo dešimtmečio JAV vaizdams. Šiaip – grynas tuometinis popsas. Beje, labai patarčiau paskaityti pačią „I Am Legend“ knygą, pagal kurią kepti visi tie filmai. Mažas, tamsus, depresyvus, purvinas šedevriukas. Tikrai nesistengia įpiršti, kad būti vienišam didmiestyje yra didis gėris pavargusiam nuo civilizacijos veikėjui.
„From Paris with Love“ – tiesiog kiek suamerikonintas „Taxi“. Na, ir kiek pasunkintas (bet čia natūralu, juk visi žinom apie amerikietiškąsias viršsvorio problemas
„Dorian Gay“ – boooring. Sužiūrėtas per tris kartus, vis užmigdavau (literally. Filmus paprastai žiūrim prieš miegą). Juostą kažkiek gelbėjo nebent C. Firtho sukurtas personažas, simpatiškas savo ciniškumu.
Atmosfera „Book of Eli“ tikrai gera, keliais momentais galėjau įsijausti į tą tuštumą. Bet trūko klaidžiojimų, pasakojimų, paaiškinimų, kas nutiko pasauliui. Visa tai būtų šiek tiek labiau išvystyta, būtų davę daugiau saldumynų, būčiau pilnai patenkintas.
Ir… kodėl ne veiksmo filmas? Galybė kovų scenų, net pačioje pradžioje Elis visus išžudo! Ir vėliau kas kažkiek laiko palaikomas tas veiksmas – vėl jį suranda, bando pagauti, t.t.
I Am Legend knygą jau gan ilgai ruošiuosi perskaityti. Būtų idealu surasti popieriniame variante.
A, dar kažkaip porą praleidau…
Firefly, Serenity – GĖĖĖĖĖRIS! Beje, kažkada begurkšnojant surūdijusį vandenėlį su kolega ir diskutuojant paie serialus, atradom dar vieną aspektą, kodėl gi Firefly/Serenity yra toks gėris – sci fi serialas, bet nėra ateivių! Yes!
Tiesa, mano vertinimu, serialas stipresnis už filmą.
Wolfman – visiškas niekalas su jau prieš penkerius metus pernelyg primityviais atrodžiusiais FXais…
Tiesa, ateiviai dažnai sugadina visą vaizdą, kai nebūna gerai apgalvoti. Šią priežastį galima būtų panaudoti ir Cowboy Bebop serialui – ateiviai tik trukdytų.
Iš istorijos pusės… jeigu civilizacija pakankamai išsivysčiusi ir jau sugeba taip lengvai keliauti kosmosu, būtų logiška tikėtis, kad jie sutiktų kokius nors ateivius. Protingus ar ne. Puikūs pavyzdžiai yra Bioware žaidimai – Knights of the Old Republic, Mass Effect. Ateiviai visiškai negadina vaizdo, yra pakankamai laiko jų istorijos išaiškinimui, susipažindinimui.
Firefly atveju žmonija (regis, tiksliai nežinau) dar nebuvo nukeliavusi toliau už Saulės sistemos ribų, todėl galėjo dar būti nieko nesutikę. Ir galbūt nebūtų užtekę serijos laiko ateiviams.