Dienos įvykis. Būkite atsargūs kelyje!
Šiandien, po darbo, teko būti labai nemalonaus įvykio liudininke.
Išlipau iš 53 autobuso L. Giros stotelėje. Turėjau nueiti dar į Mandariną. Man degė žalia šviesa, tad ėjau per gatvę apie kažką susimąsčiusi. Išgirdau stabdžių cypimą ir duslaus smūgio garsą. Pakeliu galvą – priekyje skrenda merginos kūnas. Už gero metro nukrito ir dar vertėsi keletą kartų ant gatvės.
Kraupu. Visi žmonės, buvę aplink, vienu metu aiktelėjo. Vairuotojas, netekęs žado, sėdėjo įsikibęs į vairą ir žiūrėjo didelėmis akimis į priekį. Kurį laiką buvo sustingęs.
Partrenkta mergina sąmonės neprarado. Bene iškart bandė stotis, bet nepavyko (manau, dėl smūgio galėjo lūžti koja). Tada nušliaužė į gatvės pakraštį. Žinoma, prie jos pribėgo susirūpinę žmonės.
Vairuotojas sutrikęs vis dar sėdėjo mašinoje. Atrodė, tikrai žmogų ištiko nemenkas šokas.
Net man, visiškai nesusijusiam praeiviui, buvo labai kraupu. Kūnu nuėjo šiurpuliukai. Brrrr… Tai šimtą kartų baisiau nei toje socialinėje reklamoje, kur mergaitė išskrenda pro priekinį automobilio langą. Nors šis įvykis nėra toks tragiškas. Vis dėlto bandžiau suprasti, kaip tuo metu jautėsi partrenkta mergina (kaip jai skaudėjo…) ir kaip baisu turėjo būti to automobilio vairuotojui.
Po tokio įvykio aš parvažiuoti automobiliu namo nebegalėčiau. Net nežinau, kiek laiko bijočiau vėl sėsti prie automobilio vairo. Didžiulė kaltė ir baimė.
Įvykio metu ėjau susimąsčiusi ir tikrai nežinau, kokios buvo aplinkybės, bet kadangi man degė žalia šviesaforo šviesa, tai merginai turėjo degti raudona. Bet tai tik mano samprotavimas – nesu niekuo tikra.
Mielieji, būkite atsargūs kelyje! Geriau 10 min. grįžti vėliau į namus arba pavėluoti į susitikimą negu grįžti su slegiančiu kaltės jausmu ir tuo stovinčiu vaizdu akyse. Geriau pavėluoti į autobusą ir palaukti kito kad ir 20 min. negu važiuoti į ligoninę. Ir juk geriau negadinti kitiems tokio gražaus vakaro.
Saugokime savo ir kitų kojas, rankas ir galvas.
Loading ...
Neapsižiūrėjęs į visas puses, per gatvę neinu, nors ir žalia dega. O ir eidamas dar galvą suku į eismo kryptį – ką gali žinot, kada koks juodas BMW (ar šiaip kas) iššoks.
Ir neretai iššoka – riebiai besikeikdamas, kaip čia žmonės drįsta vaikščioti.
NeapsižiÅ«rÄjÄs į visas puses, per gatvÄ neinu, nors ir žalia dega. O ir eidamas dar galvÄ suku į eismo kryptį – kÄ gali žinot, kada koks juodas BMW (ar šiaip kas) iššoks.
Nors ir gyvenu Airijoje, kur zmones t.y. pestieji kaip dievukai gatvese, bet vistiek eidamas per gatve apsidairau i visas puses… Niekada negali zinot kada koks lietuvis ar lenkas uz vairo pasitaikys
O zmona mano atrodo uzsikrete airiskuoju lunatizmu – eina per gatve nesidairydama… Reiks sita istorija duot paskaityt.
Kodel gi nebandzius jums ID?
http://eugenijus.eu/2009/12/naudok-intensedebate/
Paprasta, patogu ir iskart yra visi pluginai reikalingi normaliam bendravimui
Hmm, gal. Bet ar yra išversta į lietuvių kalbą? Ir ar pritaps prie blog’o dizaino, etc…
Nedaryk to, negadink tinklaraščio!
O_O Vienas už, kitas prieš. Sunkus pasirinkimas..
Panašų vaizdą teko matyti prieš daug metų. Perėjęs gatvę pamačiau, kad jau degant geltonam šviesoforo signalui įbėga dvi merginos. Matau, kad atvažiuojantis automobilis nespės sustoti. Nespėjo. Abi jos skrido partrenktos. Gerai, kad nestipriai (iš šono taip atrodė), atsistojo, nusipurtė sniegą ir nuėjo…
Žiemą sutemus važiavau iš Biržų. Staiga važiuojamoje dalyje už keliolikos metrų, pačiame jos vidury pamačiau einantį žmogų. Be jokių atšvaitų, suprantama . Kas būtų buvę, jei iš priekio būtų atvažiavęs automobilis? Kas būtų, jei būčiau persijungęs šviesas į trumpąsias, kad neakinčiau prieky važiuojančių? Belieka tik spėlioti… Iki Panevėžio drebėjo kojos, o ir iki Vilniaus tik apie šį nutikimą galvojau…