Peržiūrėti judantys paveikslėliai #2
*WARNING: MAY CONTAIN TRACES OF SPOILERS OR NUTS*
Peržiūrėjau grupioko rekomenduotą filmą.
Tik dabar supratau filme Hot Shots! Part Deux, kuriame vaidino Martin’o Sheen’o sūnus Charlie, mano peržiūrėto filmo parodiją.
Buvo įdomu matyti, kaip kariai po truputį išprotėja. Matyti, kaip juos pakeičia kitų žmonių žūtis. Matyti, kaip ilgas atsiskyrimas nuo civilizacijos, namų, likusio pasaulio gali paveikti žmogų. Kiekvienas pasineria į savo pasaulį, kiekvieno psichika savaip sutrinka ir savaip pasireiškia – minčių nukreipimas kokio hobio ar pomėgio link, beveik visiškai ignoruojant aplinką, narkotikų vartojimas, dažymasis, rūpinimasis papūgomis, savojo rojaus kampelio džiunglėse sukūrimas…
Labai patiko aktorių vaidyba ir apšvietimas. Vieną akimirką žvilgsniuose matai proto likutį, bandymą suprasti, kitą – tiesiog beprotybę. Iš tamsos žvelgiančios akys kažkaip atskleidžia kitą, blogąją žmogaus pusę.
Dar vienas filmas, parodantis, kad žmonės kare išprotėja.
Absurdo pilnas filmas. Net pradžioje pats aktorius/autorius perspėja, kad dauguma žmonių visiškai nieko nesupras ir turės peržiūrėti kelis kartus. Turbūt esu vienas iš jų.
Pasakojama iš kelių veikėjų pozicijų, kelis kartus peršokama tarp tų veikėjų alter-ego. Veikėjo žmona vis negali apsispręsti, kurį savo vyrą myli. Palieka vieną vyro asmenybę, prisišlieja prie kitos (nežinia, ar ten iš tikrųjų buvo vyro brolis, ar kažkas jo paties išgalvota). Kita asmenybė palieka ją – ji vėl pereina pas dar kitą…arba ten buvo tas pats pirmasis. Tas pats vyksta su vyru – viena asmenybė visiškai paskendusi darbe, kita – neturi ką veikti masturbuojasi tualete ir taiso grimasas veidrodyje, trečia susižavi kliente ir palieka žmoną.
Filmas nėra vientisas – juo keliauji lyg per kažkokius portalus, sujungiančius įvairius išgyvenimus ir įvykius vis iš kitos absurdiškos pusės. Vieną akimirką visi bendrauja tiesiai šviesiai, tiesiogiai iš pasąmonės kad ir kaip tai būtų atvira ir tiesmuka – bosas tiesiai šviesiai pasako, kad jo parašyta kalba yra nesąmonė, veikėjo brolis/alter-ego laiške klientei išdėsto visas savo slapčiausias seksualines fantazijas. Kitą tose pačiose scenose – pagrindinis veikėjas dubliuojamas ispaniškai, prancūziškai, japoniškai ir dar velniai žino kaip.
Turi parašyti kalbą religinio kulto „Eventualism“ vadui (kažkas panašaus į „Scientology“)? Darbe gali būti korporacinis šnipas? Na ir kas! Nėra to, ko neišspręs masturbacija darbo tualete!
Apie vyruką, kuris praranda trumpalaikę atmintį ir gyvena vis ta pačia diena. Pasišviečia surasti savo žmonos žudiką.
Iš pradžių nusiteikiau skeptiškai – jau filmo pradžioje pagrindinis veikėjas nušauna žmonos žudiką. Akimirksniu dingo kažkokia mistika – nejau dabar terodys, kaip jis jo ieškojo? Taip, rodė. Po kurio laiko įgriso pasikartojančios scenos, nors ir teatliko praeities su ateitimi surišimo vaidmenį.
Veikėjo vidinis monologas turbūt yra vienintelis įdomus dalykas. Visada nusimindavau, kai jis būdavo nutraukiamas.
Filmo gale istorijos posūkis nuspėjamas – bet apie tai pagalvojau tik peržiūrėjęs filmą. Rita iš karto spėjo ir tiksliai pataikė. Gal dėl to greitai ir užmigo… (rivera: juk neužmigau!)
Peržiūrėjimas antrą kartą kiek pabodo. Nėra toks filmas, kuriame, kelis kartus žiūrint, vis ką nors naujo atrandi.
(Atrodo, buvau mačiusi šį filmą. Gal ne visą, o tik dalį. Mano nuomone, neypatingas jis niekuo. Mintis dėl atminties praradimo ir bandymo atkeršyti gal ir nebloga, bet kažkaip ne visai tinkamai pateikta. Ir tikrai nuspėjama pabaiga.)
Trumpai drūtai – vyriausybė padarė narkotikų/raminamųjų/vaistų/“boosterių“ vartojimą privalomą motyvuodami tuo, kad būtų pagaminta, kiek įmanoma, daugiau produktų. Iš narkotikų gniaužtų išsivaduoja moteris ir galiausiai išvaduoja savo mylimąjį. Ji dingsta ir mylimasis pradeda jos paiešką/pabėgimą. (Nesupratau, kaip ta mergina galėjo išsivaduoti iš narkotikų. Kodėl ji vėliau dingo ir nepadėjo savo mylimajam? Ji dirba prie pulto ir priklauso valdančiųjų klasei, todėl aš ja nepasitikėjau. Ir nesupratau jos kai kurių veiksmų bei prasmės.)
Įdomu, kam jie kuria tuos produktus – jie patys nenaudoja/nevartoja nieko. Bent jau nemačiau. (Turėtų, juk skatinama pirkti. Ypač automobilius.) Vyriausybei? Išoriniam pasauliui? Kaip jis atrodo? Gal jis iš vis neegzistuoja.
Gyventojai yra kažkaip perdirbami ir iš naujo pagimdomi. Visai neblogai pažengęs mokslas. O automobilių gamintojai visiški idiotai. Reaktyviniai automobiliai? Kurie perkaista kas keliasdešimt kilometrų? Kurį, norint palesti, reikia praeiti bene tiek pat veiksmų, kaip lėktuve?
Ir robotai! Kokie idiotai! Kodėl jų bijo gyventojai? Bet koks vikresnis žmogus galėtų jų išvengti. Bet… visi gyventojai apduję. Galbūt todėl ir paklūsta. Ir robotai su pagaliais. Ir gyventojai paveikti kažkokiomis medžiagomis, kurios neutralizuoja drumstėją gavus signalą.
Kaip suprasti beždžiones, kurios gyvena miesto pakraščiuose? Tai pabėgėliai? Atėjo iš išorės? Specialiai treniruota apsauga, turinti sulaikyti pabėgėlius? Turbūt atlieką tokį pat vaidmenį, kaip ir žiurkės.
Galas nuvylė. Norėjau pamatyti išorinį pasaulį. Arba antrą filmą. Bet neeeeeeeee. Išlipo pro angą ir tiesiog stovėjo dykumoje besileidžiant saulei. Na, arba išorinis pasaulis tiesiog neegzistuoja – civilizacija gyvena tik po žeme.
Filmas priminė Blade Runner. BR tamsus, niūrus, THX – baltas ir apdujęs. BR pagerina Fordas, THX… šiek tiek Duvall iš Apocalypse Now. THX pažadina vaizduotę, todėl dar kartą peržiūrėti galima būtų, gal net vien dėl specifinio utopinio pasaulio jausmo.
(Toks futuristinis. Iš tikrųjų filmas paliko daug klaustukų: kodėl, kas, kaip. Ar čia sąmoningai palikta tokia mistika žiūrovui, ar aš visiškai nesuprantu fantastikos žanro, ar filmo tema neišvystyta iki galo?)
BUY MORE… BE HAPPY…
Loading ...