Urvinis žmogus
Ne, galima sakyti, ne savo noru ėjau į šį spektaklį. Man jis visada atrodė banalus. Vis dėlto teko su šeima švenčių proga nueiti (brolis nemoka išrinkti gerų spektaklių (Jurij: ir šį kartą tuo įsitikinau). Su Jurijumi dar prieš spektaklį davėme balus dešimtbalėje sistemoje: aš su premija daviau penketą, o Jurijus – 3-4 balus.
Mano balai po spektaklio nepasikeitė (spėkite, ar mano pasikeitė). Spektaklio pliusai:
- gera tema – vyrų ir moterų santykiai;
- puikus aktorius – Vaidotas Martinaitis; kiek mačiau jį keliuose Oskaro Koršunovo spektakliuose, pasirodė talentingas (gana gerai moka skleisti įvairius garsus);
- spektaklio metu skambėjo keli neblogi kūriniai (pavyzdžiui, Elvis Presley „Pretty Woman“);
- buvo keli neblogi juokeliai (KELI, iš bene šimto);
- pabaigoje aktorius pagrojo gražią melodiją pianinu – bene labiausiai patikusi akimirka, kai norėjusi, kad ji dar tęstųsi ir tęstųsi… (tuo metu niekas man neberūpėjo ir keikiausi, kodėl jis taip tempia laiką)
Iš esmės pastebėjimai apie vyrų ir moterų santykius visai neblogi, tačiau netinkama (arba man nepriimtina) jų pateikimo forma. Man spektaklyje trūko nuoseklumo, tie gyvenimiški pavyzdžiai buvo neadekvatūs keliamai problemai. Manau, per mažai atskleista urvinio žmogaus tema (iškreipė visus „mokslininkų atliktus tyrimus“).
Laikas spektaklyje ganėtinai pailgo (ypač jo juokeliai – vienas gali užsitęsti net iki kelių minučių. Turbūt aktorius norėjo būti tikras, kad VISI žmonės jo juokelį suprato – suprato punchline. Taip pat tuos pačius juokelius kartojo po du-tris kartus). Žmonės juokėsi iš visko (net kai buvo nejuokinga), o labiausiai iš savęs – įdomu, ar jie patys tai supranta? Man tai visada atrodo apgailėtinai. (Per pertrauką girdėjau žmonių nuomones – kai kurie juokėsi tik iš savo lyties parodijavimo, kai kurie – iš priešingos. Negirdėjau, kad juoktųsi iš abiejų lyčių parodijavimo.)
Man teatras turi kelti kažką aukštesnio nei kažkokios kasdieninės mizanscenos (tokių dalykų galima prisižiūrėti kasdieniame gyvenime – ir visa tai atrodo ne juokingai, o apgailėtinai). Nepatiko, kad alkoholio vartojimas ir televizoriaus žiūrėjimas yra pateikiami kaip teigiami (bent jau neneigiami) reiškiniai („Jūs elgiates taip, kaip aš vaidinu? Nesijaudinkite! Tai visiškai normalu! Tęskite!). Manau, teatras turi būti moralus ir versti žmogų susimąstyti apie tai, kas yra blogai, ir ieškoti kelio tikrųjų vertybių link.
Apskritai, eiti į šį spektaklį nerekomenduoju (venkite kaip ugnies. Nebent esate mazochistas/ė).
P. S.: Labiausiai spektaklis nepatiko vienam vaikui, kuris nuolat per aktoriaus pauzes reiškė savo pasipiktinimą 
Loading ...