Laukinių miesto kačių gyvenimas
Draftas sukurtas net rugsėjį. O susiruošiau baigti tik dabar.
Visos jos kažkokios paslaptingos. Rimtos, viską stebi, rūstūs snukiai, drąsios, kovingos, laukiančios.
Įtariu, kad rezga kažkokį pasaulio užkariavimo planą. Arba pradžioje tik miesto. Per daug protingos atrodo. Per daug savarankiškos. Išnaudoja senutes kaip maisto šaltinį. Žmonės pradeda nešti įvairias pagalves nuo sofų. Kartonines dėžes jų pastogei. Kas toliau? Senutės pradės nešti pinigus? Ginklus? Katės valdo senutes kaip lėles.
Nesakykit, kad aš jūsų neperspėjau. Katėms telieka užsiauginti nykščius ir mes pražuvę.
Vasaros vakarą buvo kažkoks kačių susibūrimas.
„Charging our lasers…“
„ATTACK!!!“
Sedėjo, vaikščiojo, dairėsi.
Slapstėsi. Galbūt koks karas turėjo vykti?
Ar tiesiog laukė senučių su maistu?
Į mane praktiškai nekreipė dėmesio.
Kreipė tik šitas. Turbūt vadas. Evil overlord.
All glory to the hypnocat!
Klaipėda. Ši buvo su dar vienu kačiuku…
…bet jo nepavyko pagauti.
Vėl Vilnius. Sutikom su Ama.
Didžiajai katei jau, matyt, nusibodome.
Baltasis bando įbauginti išsprogintom akim?
Šiuo momentu Ama priėjo arčiau ir didžioji nusprendė priešintis – prišoko ir šnypštė.
Šis mažius po kurio laiko pasigedo motinos.
Visas drebantis atsargiai nušoko, lėtai prisliūkino ir užsiropštė ant kaklo.
…ir katėms reikia šilumos bei meilės.
Didelis. Patinas. Ne pirmą kartą sutiktas.
Drąsus. Nusprendė, kad jam jau gana.
Juk reikia kada nors priešintis tironei – Amai.
Bet galiausiai neišlaikė įtampos ir spruko.
„You can’t see me – I’m a fuckin’ ninja!“
Išraiškingi man jų snukučiai.
Copy, mirror, paste.
Jos jau yra per daug prijaukintos. Kartą po balkonu pasigavo pelę, didžioji sukando graužiko galvą, papurtė ir numetė į sieną. Mažius pribėgo ir pradėjo su ja žaisti. Netrukus pelė atsigavo ir nubėgo atgal tarp namo sienų. Nejau jie ten draugiškai gyvena? Ar ši pelė tiesiog pabėgusi belaisvė? Turbūt katės turi kokią belaisvių stovyklą.
Kartą, jau grįžtant su Ama namo, akies kampu pastebėjau, kad mus seka viena katė. Paskui prisijungė kita. Trečia. Ketvirta. Sustojom, atsisukom, o tos katės pradėjo supti mus ratu. Ratą po truputį mažino. Sunerimau, kad puls Amą, pradėjau bėgti į vieną katę norėdamas išgąsdinti. Pasitraukė tik paskutiniu momentu ir nubėgo po automobiliu. Kitos trys vis dar mus sekė, bet armijos forma jau buvo suardyta. Pasukau į tas tris kates ir jos išsilakstė po įvairiais automobiliais. Mūšį laimėjome mes su Ama.

Smaikstus ir idomus irasas
Airijoje tai nera tiek daug lauke lakstanciu kaciu… Ar bent jau neteko matyti
Galbūt jų populiacija yra labiau kontroliuojama. Arba tiesiog mažai kas jas išmeta į lauką – Airijoje turbūt ne vien tik senutės jas myli ^_^
Awww, liaukis gąsdinęs jas su Amadėja. Poor cats. :’<
Aš tenoriu, kad tos katės ir Ama susibendrautų! Draugiškai gyventų ir žaistų! Todėl ir privedu ją visada arčiau tų kačių.
Bet, žinoma, tai niekada nenutiks ir man nuo to tik linksmiau ^_^