Garsių asmenų gatvių pavadinimai
Argi nekeista, kad kasdien praeiname pro tam tikrus dalykus ir net nesusimąstome, ką jie reiškia? Po trijų metų susidomėjau gatvių ir stotelių pavadinimais, kuriuos matau kasdien. Tai žmonių vardai ir pavardės. Suprantu, kad tai mano istorinio ir literatūrinio konteksto stoka, tačiau smalsumas yra geras dalykas, vedantis pirmyn. Štai tik keletas nusipelniusių žmonių, kurių vardus girdėjau ir mačiau kone kasdien, bet ne kažką galėjau apie juos pasakyti:
Jurgis Baltrušaitis (1873 – 1944 m.) – poetas simbolistas, pradėjęs savo kūrybinį kelią rašydamas rusų kalba. Jį galima laikyti tremtiniu rašytoju lietuvių literatūroje. Nuo pat savo jaunystės gyvenęs ne Lietuvoje, antrojoje savo gyvenimo pusėje ypač gręžėsi į savo lietuviškąsias šaknis, ieškodamas ten įkvėpimo ir prasmės savo kūrybai. Lyg norėdamas atsiteisti tautai ir gimtajai kalbai, J. Baltrušaitis vėliau per trumpą laiką (1940-1943 m.) Paryžiuje parašė tris lietuviškų eilėraščių rinkinius (Ašarų Vainikas I-II dalys, Aukuro dūmai) ir poemą (Įkurtuvės). J. Baltrušaitis į rusų kalbą išvertė ir redagavo daugelį G. D‘Anuncijo, K. Hamsuno, G. Hauptmano, H. Ibseno, M. Meterlinko, F. Nyčės, A. Strindbergo, R. Tagorės, O. Vaildo ir kitų autorių dramų, prozos, filosofijos veikalų; išvertė Dž.G. Bairono, R.L. Stivensono, Dž. Tompsono, Š. Rustavelio, J. Fichmano ir kitų poetų eilėraščių, lietuvių liaudies dainų, keletą lietuvių poetų eilėraščių.
Gimtąjį lizdą apleidžia
Mažas paukštytis išaugęs,
Jaunus sparnus išsiskleidžia,
Skrenda padange ir džiaugias
Dūsauk, varge, rūsy,
Kad tu žemė esi…
Driekdamas pieva šešėlį,
Tyliai iš tolo atėjęs,
Plaukia tolyn debesėlis,
Skrenda, kur varo jį vėjas –
Tyliai verk ilgesy,
Nes tu žemė esi…
Šykščiai iš amžių bedugnės
Žemės sutemoms šviečia
Amžino aukuro ugnys,
Dievo žvaigždynų spiečiai –
Tavo naktis tamsi,
Tu gi dumblas esi…
Liudas Gira (1884 – 1946 m.) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, kultūros veikėjas, LTSR MA akademikas. Išvertė rusų, lenkų, ukrainiečių poezijos. Bendradarbiavo leidžiant tokius leidinius kaip: „Ateitis“, „Aušra“, „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvos aidas“, „Meno kultūra“, „Mūsų senovė“, „Naujoji romuva“, „Rygos garsas“, „Skaitymai“, „Šaltinis“, „Tautos sargas“, „Ūkininkas“, „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Наше эхо“, „Сегодня“ ir kt. Liudas Gira išleido 13 poezijos rinkinių, išspausdino poemų, dramos kūrinių, apybraižų. Yra parašęs eilėraščių rusų, baltarusių ir lenkų kalbomis. Literatūros mokslo darbais reiškėsi nuo 1905 m. Parengė pirmąsias lietuvių poezijos antologijas (Lietuva pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, Cit, paklausykit), E. Steponaičio, A. Strazdo, Lazdynų Pelėdos, P. Vaičaičio, K. Sakalausko – Vanagėlio raštus; išspausdino straipsnių apie baltarusių, ukrainiečių, rusų, čekų literatūrą, bei publicistikos straipsnių. Kompozitoriai A. Klenickis, S. Šimkus, J. Tallat-Kelpša, A. Vanagaitis ir daugelis kitų yra parašę muziką Liudo Giros tekstams.
Kur sapnų grožybė,
Kur svajonės tos?
Niekas nebvilioja
Jau širdies šaltos …
Niekas nebvilioja,
Tik daina gaili
Iš krūtinės plaukia
Ten toli, toli…
Kur sapnų grožybė,
Kur gi laimė toj?
Nesužibo nūdien,
Gal sužibs rytoj?..
Simonas Stanevičius (1799 – 1848 m.) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis . S. Stanevičius buvo pirmasis lietuvių filologijos profesionalas. Savo moksline veikla ir poetine kūryba jis gynė gimtosios kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Kūryboje svarbūs tautosakos motyvai, pasakėčiose dažnai išreiškė moralines idėjas, kartais naudojo Ezopo motyvus.
Albertas Goštautas (1480 – 1539 m.) – vienas iš nedaugelio Lietuvos didikų, kuriems rūpėjo kultūrinis krašto likimas. A. Goštautas vadovavo I Lietuvos Statuto (1529 m.) sudarymui. A. Goštautas pasižymėjo politinės veiklos savarankiškumu, nepataikavo Lenkijos ponams. Veikiamas reformacijos idėjų, rūpinosi lietuviškos kultūros reikalais. (Manoma, kad Goštautai išlaikė lietuvių kalbą, kaip ją išlaikė ir kunigaikščių Giedraičių giminė.)
Jonas Kairiūkštis (1896 – 1957 m.) – mokslininkas, gydytojas terapeutas, farmakologas, profesorius, akademikas. Vienas iš Laisvamanių sąjūdžio Lietuvoje iniciatorių. 1933 – 1936 m. redagavo žurnalą „Laisvoji mintis“. Bendradarbiavo žurnale „Kultūra“. Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos pradininkas Lietuvoje. Sukūrė (su kitais) neobenzinolio preparatą kai kurių formų tuberkuliozės ir alergijai gydyti.
Loading ...