Svaras: „Pavargau netikėti žmonėmis“
Perskaičiau interviu su hiphopo grupės „G&G sindikatas“ nariu Svaru (Gabrielius Liaudenskas). Seniai manau, kad šis žmogus nekvailas ir ne tuštybės mugės atstovas. Straipsnis dar kartą patvirtino, kad jo nuomonė, mintys, vertybės yra artimos manosioms. Džiugu, kad Svaras viešai reiškia savo nuomonę, ir tikiuosi, dėl turimo autoriteto jo žodžiai pasieks daugelį žmonių. Noriu pasidalinti su jumis keletu ištraukų, kurios man labiausiai užstrigo:
Psichologija turbūt yra pagrindinis dalykas. Kol žmogui viskas gyvenime sekasi, jis nenori matyti, nenori girdėti ir nenori žinoti, kad kažkur egzistuoja negražūs ir negeri reiškiniai. Tai tam tikras „penkto puslapio“ sindromas. Lietuviai labai mėgsta „penktą puslapį“: svetimos mirtys, svetimas smurtas, svetimos nelaimės – visa tai kažkaip masina žmones. Bet kai tai paliečia juos, ir ypač kai apie juos būna parašoma „penktame puslapyje“, tuomet jie iškart praregi ir supranta. <…> Jeigu ir yra žmonių, kurių negalima pakeisti, tai jų yra mažuma. Manau, kad didžiąją dalį žmonių galima pakeisti. Net ir tuos, kurie yra nuėję visiškais klystkeliais. Bet paslaptis yra labai paprasta: reikia, kad jis pats norėtų pokyčių. Kol to norės tik aplinkiniai – rezultatų nebus.
Dažnai aukoju prašantiems išmaldos. Kad ir kiek savęs klausiau, kodėl aš tai darau, kad ir kiek mane kvailino pažįstami ir draugai, niekada negalėjau nei jiems pritarti, nei sau atsakyti, kodėl taip elgiuosi. Nežinau. Tiesiog nenutuokiu apie to žmogaus gyvenimą. Galbūt jis yra apgavikas. Galbūt. Dalis jų tikriausiai tokie ir yra. Bet vienas iš dalykų, kuriais gyvenime tikiu, yra tai, kad viskas grįžta atgal. Jei tas žmogus apgauna mane, jis visų pirma apgauna save. Nenuskursiu nuo tų 50 centų ar lito. Nenoriu visuose žmonėse matyti blogio.
Sutinku begalę gerų, šviesių ir kūrybingų žmonių. Matau labai daug to, kas prieštarauja žiniasklaidos teigiamai tiesai. Beje, daug šviesių, kuriančių žmonių pažįstu ne blizgančiame, o šiame marginaliniame, tamsiame ir nepripažintame mieste. Tokie žmonės neturi nieko bendra su tuštybe, prabanga ir panašiais dalykais. Jie nepasidavę blizgesiui, jų sielos nėra tuščios, tai tiesiog dvasingi ir šviesūs žmonės, jų iš tiesų yra daug.
Gal esu senamadiškas, bet manau, kad žmogui formuojantis knygos vaidina didžiulį vaidmenį. Skaitant jas plečiasi žodynas, keičiasi mąstymas, lavinama fantazija, kalbėjimo maniera. Taip pat manau, kad knygų nepakeis kompiuteriniai jų variantai. Tai ne tas pats. Knygą reikia liesti, ją reikia čiupinėti, dėti ant stalelio miegamajame, kiekvieną dieną atsiversti ir ieškoti to puslapio, kuriame vakar baigei skaityti, kartu perskaitant tam tikras vietas iš naujo.
Jei susidomėjote, visą interviu galite rasti Bernardinuose.
Loading ...