23 dažniausiai pamirštami dalykai
Didžiojoje Britanijoje mokslininkai atliko tyrimą apie tai, ką žmonės dažniausiai pamiršta. Apklausoje dalyvavo 2 tūkst. respondentų. Rezultatai manęs nenustebino, nes pačios užmirštamų dalykų sąrašas būtų visai panašus. Vis dėlto įdomu.
23 dalykai, kuriuos dažniausiai pamirštame:
1. paliekame atšalti arbatos puoduką;
2. kur padėjome raktus;
3. ko ėjome į parduotuvę;
4. skalbinius skalbimo mašinoje;
5. išimti maistą iš šaldiklio;
Keli pakeitimai
Esu gan tikras, kad tai visiems bus nesvarbu, bet:
Nusprendžiau nuo šiol visus ilgesnius ar su daug nuotraukų įrašus skaldyti.
Kodėl? Nes kitaip puslapis kraunasi ilgai, kadangi siunčiama daugybė nuotraukų ir pilni įrašai. Naršyklė ryja oho-ho kiek atminties. Taip pat suskaldžiau ir senesnius įrašus.
Štai.
Ir po truputį baigiu versti atnaujintą temą į lietuvių kalbą. Gan įkyru – nėra jokios lokalizacijos. Ir po atnaujinimo dingo visi pakeitimai. Ech.
Įstojau
…į VU molekulinę biologiją. VF.
So long Kauno Kolegija su savo Biomedicinine diagnostika! Nebereikės kiurksoti Kaune! Nebereikės kęsti bendrabutyje girtuokliaujančių asmenų riksmų!
Kitas tikslas – įstoti į užsienio universitetą.
Europos parkas
Savaitgalį su Jurijumi nusprendėme dviračiais vykti į Europos parką. Avantiūra gana nemaža, kadangi mudu jau senokai ant dviračio sėdėjome. O Europos parko tinklapyje skelbiama, kad nuo miesto centro iki parko 19 km. Bet kas mums, jauniems, tie 19 km! (Jurijus: Taip, dar pridėkime apie dešimt kilometrų pasivažinėjimo per Vilnių prieš kelionę.) Taigi pasiėmėm dviračius ir gana ankstų šeštadienio rytą išvažiavome. Kelias buvo gana neblogas: kone pusę atstumo važiavome dviračių takais ir miškais – gražu ir malonu (kitą pusę atstumo turėjome arba važiuoti pavojingu automobilių keliu, arba tempti dviračius siauru šaligatviu – štai toks draugiškas dviračiams kelias iš Vilniaus centro į Europos parką). Trukome 2,5 val. nuvykti iki kelionės tikslo. Buvome šiek tiek (labai) pavargę, išsekę dėl karščio ir alkani. Kiek pailsėjom (užkandom!) ir leidomės apžiūrėti parko.
Žvaigždutės ar nykščiai?
Padėkite apsispręsti, ar pakeisti žvaigždutes nykščiais.
Žvaigždutės duoda žmonėms pernelyg daug variantų – visus dešimt. Reikia net apsispręsti, KAIP skaitytojui patiko postas. Ar tai reikalinga? Ar labai daug skirtumų tarp devynių ir dešimt žvaigždučių? Tuo labiau tarp trijų ir keturių.
O nykščiai – tiesiog ar patiko postas, ar ne. Labai paprasta.
(Turbūt jau supratote mano poziciją šiuo klausimu.)
O gal sumažinti žvaigždučių kiekį iki kokių penkių? Visgi lengviau.
Žvaigždutės ar nykščiai?
- Nykščiai! (64%, 9 Votes)
- Žvaigždutės! (36%, 5 Votes)
Iš viso balsavo: 14
Loading ...Apie teatrą ir V. Masalskį
Vis ruošiuosi parašyti post’ą apie Oskarą Koršunovą, skaitau įvairius straipsnius bei renku medžiagą, todėl jau kuris laikas gyvenu su mintimis apie teatrą. Šiandien aptikau LRT puslapyje interviu su Valentinu Masalskiu. Šį žmogų pradėjau labai vertinti ir gerbti po apsilankymo jo spektaklyje „Nuolankioji“. Tai vienas geriausių spektaklių, kokį esu mačiusi. V. Masalskio įkūnytas personažas mane taip sujaudino ir sukrėtė, kad aš tomis emocijomis gyvenau dar porą mėnesių. Toks, mano manymu, ir turi būti tikras spektaklis, tikras teatras.
Baigėsi Dainų šventė
Užvakar užbaigėme Dainų šventės renginių maratoną. Moksleiviai išvažiavo, tad miestas vėl grįžo į savo vėžias. O buvo smagu autobusuose stebėti į sostinę atvykusius jaunuolius, pilnus įspūdžių! Apskritai miestas buvo toks pilnas žmonių ir gyvas.
Norėčiau pakomentuoti ir pasidalinti savo įspūdžiais apie šią šventę. Iš tikrųjų daug komentuoti negaliu, nes pati buvau tik šventės atidarymo koncerte, šokių vakare bei uždarymo koncerte.
Pictures of The Day #5
2009.06.23: Molecular Cloud Barnard 68
Credit: FORS Team, 8.2-meter VLT Antu, ESO
Where did all the stars go? What used to be considered a hole in the sky is now known to astronomers as a dark molecular cloud. Here, a high concentration of dust and molecular gas absorb practically all the visible light emitted from background stars. The eerily dark surroundings help make the interiors of molecular clouds some of the coldest and most isolated places in the universe. One of the most notable of these dark absorption nebulae is a cloud toward the constellation Ophiuchus known as Barnard 68, pictured above. That no stars are visible in the center indicates that Barnard 68 is relatively nearby, with measurements placing it about 500 light-years away and half a light-year across. It is not known exactly how molecular clouds like Barnard 68 form, but it is known that these clouds are themselves likely places for new stars to form. In fact, Barnard 68 itself has recently been found likely to collapse and form a new star system. It is possible to look right through the cloud in infrared light.
