Išbandom IntenseDebate ir Disqus
Įkalbinėjo mane Eugenijus, įkalbinėjo, ir pagaliau įkalbėjo.
Iš pradžių bijojau, kad įskiepis negražiai įsilies į foną, bus koks baltas. Bet veltui – prisitaikė kaip chameleonas.
Ir kol kas viskas veikia be priekaištų.
Vienas minusas: puslapis galbūt keliomis sekundėmis ar jos dalimis lėčiau užsikraus.
Įjungiau kuo daugiau įmanomų funkcijų (žinau, kaip mažas vaikas, suradęs naują žaislą), prisijungimo galimybių. Po kurio laiko gal kai kas dings.
Atnaujinimas: Kažkokie užsieniečiai vertė Disqus. Tikrai ne lietuviai. “Log off” išversta kaip “slėptis”. Nipatinka.
Futbolo čempionatą prisiminus
Žinau, visi jau laukia krepšinio čempionato, kuris jau ant nosies, bet… Visai netyčia ir visai neseniai pamačiau Bernardinuose ironišką įrašą apie praėjusį Pasaulio futbolo čempionatą. Atsimenate, kaip visi prieš finalą buvo išprotėję dėl rezultato pranašysčių? Aštunkojai, papūgos ir dar kažkas…
Taigi šypseną keliantis įrašas apie dar vieną orakulę 
Galbūt aš neprisimenu arba neatkreipiau dėmesio, bet per krepšinio čempionatus tokių dalykų nebūna. Vis dėlto pasaulyje žmonės labiau išprotėję dėl futbolo.
Faulkner W. Triukšmas ir įniršis
Dar viena puiki perskaityta knyga, už kurią esu dėkinga Jurijui, jog padovanojo. Viena iš tų, kurias perskaityti verta. Iš karto perspėju, kad ši knyga gali nepatikti tiems, kurie nemėgo / nesuprato Škėmos “Balta drobulė”. Jei manėte, kad ten daug sąmonės srauto, tai Faulkner’io romane jo dar daugiau. Negana to, viską jaukia autentiška autoriaus skyryba.
Vis dėlto būtent autoriaus skyryba ir rašymo stilius šiame kūrinyje stipriausi elementai. Pati istorija man šiek tiek asocijavosi su Mopasano “Vieno gyvenimo istorija” – maždaug iš serijos “vienos šeimos istorija – tragedija”. Ne, nieko nesakau, istorija irgi gera, tačiau didesnį įspūdį paliko stilius.
Perskaičiusi pirmuosius 50 puslapių, iš tikrųjų dar negalėjau tiksliai pasakyti, kas vyksta. Užčiuopiau kažkokias užuomazgas, tačiau viskas buvo nekonkretu, neaišku. Autorius puikiai pateikia istoriją: iš pradžių viskas neaišku, tik kažkokios nuotrupos, nuolatiniai šokinėjimai laike ir erdvėje, tačiau kiekviename kitame skyriuje pasakojimas darosi vis suprantamesnis ir aiškesnis.
Romanas sudarytas iš keturių skyrių. Pirmame skyriuje tarsi pasakoja protinę negalią turintis Bendžaminas. Šiame pasakojime viskas sujaukta, nuolat šokinėjama, skaitytojas vedžiojamas pasąmonės labirintais. Antrame skyriuje pasakojimas pateikiamas Kventino akimis. Čia jau galima nutuokti, kas iš tikrųjų vyko šeimoje. Trečiame skyriuje įvykius pateikiami pagal Džeisoną. Paskutiniame skyriuje daugiau apibendrinama istorija ir tarsi akcentuojami svarbiausi dalykai – čia daugiausia pasakojama pagal juodaodę tarnaitę Dilzę. Įdomu ir tai, kad skiriasi ir pasakojimo laikas. Taigi tie patys įvykiai pateikiami per skirtingas prizmes. Taip apžvelgiama istorija iš skirtingų pusių / požiūrių, tačiau ir puikiai atskleidžiamas kiekvieno veikėjo charakteris bei mintys. Turiu pripažinti, kad kone genialiai parašytas kūrinys.
Tiesa, romano pabaigoje tikėjau kitokios įvykių eigos, tačiau… Likau it musę kandusi, kad nieko tokio neįvyko.
Žinau, kad tikrai ne viską supratau ir perpratau, galbūt reikėtų perskaityti dar kartą ir paanalizuoti labiau. Galbūt tai ir padarysiu. O kol kas siūlau geros literatūros mėgėjams perskaityti šią knygą bent kartą.
Ir pabaigai citata, kuri jau romano pabaigoje man sukėlė šypsnį:
Jūs dar pasigailėsite. Aš rasiu, kas mane apgins. Čia jums ne Rusija, kur žmogus, užsikabinęs metalinį ženkliuką, jau nepavaldus įstatymui.
Pastaba: Šioje citatoje kalbama apie teisėsaugą. Šypsnį sukėlė ne tiek pati citata, kiek mintis, kad knyga juk parašyta 1928 metais. Nedaug kas pasikeitė, ar ne?
Summertime
Per atostogas nuolat galvoje skambėjo George Gershwin “Summertime”. Daugelis turėtų žinoti ją iš Skamp’ų repertuaro. Jei atmintis neapgauna, jie su šia daina debiutavo.
Taigi atostogas prisimenant…
Summertime,
And the livin’ is easy
Fish are jumpin’
And the cotton is high
Your daddy’s rich
And your mamma’s good lookin’
So hush little baby
Don’t you cry
One of these mornings
You’re going to rise up singing
Then you’ll spread your wings
And you’ll take to the sky
But till that morning
There’s a’nothing can harm you
With daddy and mamma standing by
Summertime,
And the livin’ is easy
Fish are jumpin’
And the cotton is high
Your daddy’s rich
And your mamma’s good lookin’
So hush little baby
Don’t you cry
Susipažinkite su Morka!
Na, jau daugiau nei mėnesį mes turime Morką! Pats laikas pristatyti plačiajai visuomenei.
Tiesa, ne juoda, bet juk vis tiek.
Jurijus parnešė iš kiemo birželio pabaigoje. Pagailo...
Kurį laiką manėme, kad tai patelė. Tačiau paaiškėjo, kad ne!
Dabar Morka jau turi savo pasą ir yra paskiepytas.
Jei Jurijaus alergija nepaūmės, turėtų likti pas mus ilgam.
Nebent iššoktų per balkono langą...
Paprastas Europos trumpaplaukis, bet meilus, draugiškas ir tvarkingas.
P. S.: Kalbant apie augintinius, nuorodoje rasite keletą įdomių ir absurdiškų dalykų apie jų šeimininkus.
Žagarė – ir aš ten buvau, alų, midų gėriau…
Kai vyko Vyšnių šventė, su mama lankėmės Žagarėje. Ne pirmą kartą, kadangi čia gyvena mūsų giminaičiai. Miestelis nedidelis, bet, kaip ir visi, turintis kai ką savito ir gražaus.
Žymusis “puodų namas” (daugiau…)
Praktika Puvočiuose
Grįžau po trijų savaičių bestuburių/stuburinių zoologijos, algologijos, mikologijos ir lichenologijos praktikos Puvočių kaime.
Zoologijos praktika buvo visai smagi. Reikėjo iškalti ganėtinai daug informacijos per trumpą laiką (dvi dienos žygių, kolekcijos rinkimas ir kalimas, trečią dieną – atsiskaitymas), praeiti dešimtis kilometrų pro brūzgynus, pušynus, samanynus, gaudyti visokius skraidančius, plaukiojančius ir ropojančius gyvius bei šiaip nuobodžiauti, kai tam būdavo laiko. Zoologijos dėstytojai, pasirodo, visai įdomūs ir linksmi žmonės. Ir svarbiausia, jie – žmonės.
Mikologija ir lichenologija, deja, nebuvo taip įdomu. Tiek dėl pačių mokslų, tiek dėl dėstytojų. Neįdomu. Visiškai. Zit. Nil. Kaip ir botanika. Nors užmušk. Baigiu galutinai įsitikinti, kad žmonės, besidomintys šiomis sritimis, yra nuobodūs fanatikai.
Algologija – pusė velnio. Pro mikroskopą smagu ieškoti įvairiausių formų žalių nesąmonių. Ir dėstytoja panašesnė į žmogų.
Pati praktikos bazė… kaip kaip. Kaip kaimas. Lauko tualetas, maudymasis tik Merkyje ar ežeruose, jokio interneto. Ta pusė namo, kurioje gyvenau, yra mažai apšviečiama saulės. Ką tai reiškia? Laaabai drėgni kambariai, su atlipusiais tapetais ir PELĖSIAIS. Aš jiems alergiškas. Oiii kaip aš jiems alergiškas. Jeigu užmiršdavau išgerti vaistų, miegoti nebuvo įmanoma – dusau, čiaudėjau ir valiau nosį be perstojo. Pragaras. Po to ryte dar tekdavo išeiti į kokį žygį pievoje. %$#%^&*()_. Dvigubas malonumas, besitęsiantis virš pusės paros. Bent jau sintetinę pagalvę pavyko gauti.
Bet būsimi pirmakursiai (arba dar kiti) jau turėtų gyventi normalesnėmis sąlygomis. VU planuoja renovuoti bazę – bus internetas, vandentiekis, tualetai, dušai ir t.t. Žodžiu, būsimiems studentams pasisekė.
Na, o dabar porą nuotraukų. Bet tik pora. Kažkaip nerasdavau laiko ką nors pafotografuoti, arba visiškai nebuvo tam noro. (daugiau…)
Galvosūkiai
Šeštadienį buvau svečiuose pas Justiną. Viena pažįstama mums pateikė galvosūkį su degtukais. Kažkaip mums sunkiai tą vakarą sekėsi sugalvoti atsakymą, tačiau kitą dieną vis dėlto gana greitai įveikėme tą uždavinį.
Taigi patraukė mane tie galvosūkiai su degtukais. Tikrai įdomu pasukti galvą! Nors atsakymas dažniausiai toks elementarus.
Panaršiau internete ir radau įvairiausių galvosūkių. Pasidalinsiu keletą su Jumis. Galėsite vakarodami su draugų kompanija surengti galvosūkių sprendimo čempionatą. Sėkmės sprendžiant!
Kaip iš trijų padaryti šešis? Degtukų laužyti negalima.
Bitė – jokių ribojimų?
Vakar naršiau savitarnos portale “Mano Bitė”. Pamačiau, kad baigiasi mano mobiliojo ryšio sutartis. Pasiūlė prasitęsti internetu – puiku, nereikės po darbo niekur trenktis! Sėkmingai prasitęsiau (bent taip tikiuosi). Landžiojau toliau. Radau paslaugą “200 SMS į visus Lietuvos tinklus” vos už 9 Lt. Man visai ne pro šalį! Bandau užsisakyti šią paslaugą tame pačiame savo savitarnos portale. Nesiseka. Atsidarau kitą naršyklę – gal bus geriau. Bet nieko. Gerai, bandau pranešti apie problemą “Bitei” – “Laikinai negalima”… Ką gi, pagalvojau, kad palauksiu ryto, paskambinsiu “Bitei” ir pranešiu apie problemą.
Šiandien. Dar kartą darbe bandau užsisakyti paslaugą – gal vakar buvo kokių nors sistemos sutrikimų. Vėl nesėkmingai… Tiesiog visiškai neaktyvus užsakymo mygtukas. Jokios reakcijos. Na, paskambinau. Išaiškinau situaciją. Paklausė, su kuo kalba. Mano telefono numeris paimtas dar nuo mokyklos laikų mamos vardu. Taigi man paaiškina, kad aš, nors ir realusis naudotojas, nieko negalėsiu padaryti. Mano mama turi parašyti “Bitei” prašymą (arba pati paskambinti “Bitei”), kad savitarnos portale mano numeriui būtų suteiktos administratoriaus teisės. Tik tada galėsiu užsisakyti šią paslaugą.
Paklausiu, ar galiu užsisakyti kaip nors kitaip, ne per savitarnos portalą (na, būna juk, kad užtenka nusiųsti SMS su kokiu kodiniu žodžiu ir viskas baigta). Deja, ne.
Žodžiu, numeris yra mano, savitarnos portale visur nurodyti mano duomenys, sąskaitos už mobilųjį ryšį siunčiamos į mano el. paštą ir aš jas apmoku, tačiau aš pati niekaip negaliu užsisakyti SMS už 9 Lt! Tačiau su savo duomenimis prisijungusi prie savitarnos portalo pratęsti sutartį galiu…
Tikrai nesuprantu, kodėl taip sudėtinga užsisakyti kažkokią nereikšmingą paslaugėlę. Na, iš dalies suprantu, kad kompanija laikosi formalumų. Tačiau kas būtų, jei mano mama būtų kur nors užsienyje? Ne šiaip atostogauti, o išvykusi uždarbiauti ilgam, t. y. emigravusi. Ir tarkime, kad ji nėra “draugiška technologijoms”, tad negali parašyti prašymo “Bitei” el. paštu. Tada užsisakyti 200 SMS už 9 Lt aš niekaip negalėčiau. Na, šioje situacijoje, manau, tikrai bereikalingas formalizmas. Nemanau, kad čia galėtų būti kažkoks piktavališkas disponavimas.
Beje, įdomu, ar be administratoriaus teisių vis dėlto prasitęsiau sutartį, nes šiandien savitarnos portale vis dar man primena apie sutarties pabaigą. Nors patvirtinimą vakar gavau į savo el. paštą. Jei sutartis būtų nepratęsta, dar pagalvočiau, kaip čia pasielgus su “Bite”. Visgi kompanija labai nelanksčiai veikia savo klientų atžvilgiu…
Galbūt reikia dar kartą paskambinti ir tiesiog kalbėti mamos vardu.
Pliusas “Bitei” šį kartą tik už tai, kad po pokalbio su konsultantu paskambino patikrinti, ar esu patenkinta aptarnavimu. Reikėjo įvertinti. Aptarnavo maloniai, tačiau pačios kompanijos sukurta varžanti sistema nedžiugina.
Apžvalga: Franz Kafka “Pilis”
Šią knygą pirmą kartą į rankas paėmiau prieš metus. Nežinau, gal tiesiog buvau tuo metu pernelyg pavargusi po darbo, bet labai sunkiai skaičiau šios knygos pradžią. Tiek daug niūraus ir sunkaus aprašymo… Sakyčiau, man netgi priminė Kristijono Donelaičio veikalo “Metai” dalį apie rudenį:
Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi žemes biaurias išplėšdams teskina šmotais.
Asociacijų tarp šių kūrinių nedaug, tik ta slogi nuotaika ir niūruma. Nors veiksmas vyksta žiemą. Bet ta žiema kaime atrodo tokia purvina.
Vis dėlto Kafkos kūryba mane seniai domina (gal nuo “Metamorfozės” - iki šiol vienintelis Kafkos veikalas, kurį buvau skaičiusi ir kuris, atsimenu, labai patiko) ir “Pilį” perskaityti norėjau. Tarsi buvo iššūkis. Žinau, kad kaip tik ir reikia skaityti tokias knygas, kurias sunku skaityti, su kuriomis turi galynėtis ir kovoti. Kafka man atrodo toks paslaptingas ir neperprantamas. Net ir dabar negaliu pasakyti, ar tikrai visiškai supratau jo knygą. Ir kiek tai pasakė apie patį autorių. Įdomus ir keistas jis. (daugiau…)
Loading ...
